Skysčio ištekėjimas pro angas ir antgalius


Chemijos laboratorinis darbas. Skysčio ištekėjimas pro angas ir antgalius. Teorinė dalis. Skysčio ištekėjimas pro angas. Darbo tikslas – nustatyti. Skritulio formos angai čiurkšlės susiaurėjimo ir greičio koeficientus. Skirtingos formos angų debito koeficientus. Teorinę ir eksperimentinę ištekėjimo trukmę. Darbo eiga. Skaičiavimai. Skysčio ištekėjimas pro antgalius. Išvados.


Teorinė dalis: Skysčio tekėjimo pro angas ir antgalius atvejų yra labai daug, todėl šiame darbe nagrinėjamas tik stacionarinis skysčio tekėjimas pro mažą angą plonoje sienelėje ir antgalius. Maža anga vadinama tokia anga, virš kurios esančio skysčio aukštis yra ne mažesnis kaip 10 angos skersmenų d, o plona sienelė – tokia, kuri nekeičia ištekėjimo pobūdžio ir čiurkšlės formos. Antgaliu vadinamas trumpas vamzdis, prijungtas prie rezervuaro angos, kurio ilgis 3 – 4 kartus didesnis už angos skersmenį. Antgaliai klasifikuojami:

Skysčių ištekėjimą pro angas ir antgaliu taip pat charakterizuoja greičio ir debito koeficientai, kurie parodo faktinių ir teorinių šių dydžių santykius:

Čia: H – skysčio stulpo aukštis virš angos centro , m;

Tekant skysčiui antgalyje susidaro vakuumas ir gerokai sumažėja hidrauliniai nuostoliai. Todėl debito koeficientas antgaliuose yra daug didesnis nei angose.

2 paveikslas. Čiurkšlės aukščio priklausomybė nuo aukštyn užlenktų vamzdelių skersmens

Išvados: 1 grafike matoma, jog vakuumas antgalyje tam tikroje matavimo vietoje yra skirtingas. 2 grafiko duomenys rodo , kad kuo didesnis ištekamojo ,užlenkto į viršų ,vamzdelio skersmuo , tuo čiurkšlės aukštis didesnis.

Skysčio ištekėjimas pro angas ir antgalius. (2014 m. Gruodžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/skyscio-istekejimas-pro-angas-ir-antgalius.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:38