Skysčio klampos matavimo koeficientas


Fizikos laboratorinis darbas.

Skysčio klampos koeficiento matavimas stokso metodu darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo rezultatai.


1. Vieniems realių skysčių sluoksniams pasislenkant kitų sluoksnių atţvilgiu, tarp jų atsiranda didesnės ar maţesnės trinties jėgos. Skysčių vidinė trintis vadinama klampa.

3. Skysčių molekulių šiluminį judėjimą galima įsivaizduoti kaip jų svyravimą apie tam tikras laikinas pusiausvyros padėtis. Po tam tikro laiko t molekulės pusiausvyros padėtis šuoliškai pakinta. Laikas t vadinamas relaksacijos, arba molekulės “sėslaus” egzistavimo laiku. Šildant skystį, laikas t greitai mažėja, molekulės tampa judresnės, ir dėl to klampa sumažėja. žemose temperatūrose t gali būti gana didelis, nes atstumai tarp molekulių maži, sąveika stipri, ir todėl klampa didelė.

/.Jų skysčių dinaminė klampa priklauso nuo dalelių koncentracijos bei formos.

Atlikus bandymus nustatyta, kad kiekvienu atveju skysčio klampa įgyja vis kitas reikšmes, tam turėjo įtakos kiekvieno bandymo metu naudoti skirtingi rutuliukų skersmenys.

Skysčio klampos matavimo koeficientas. (2016 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/skyscio-klampos-matavimo-koeficientas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:08