Skysčio paviršiaus įtempimo koeficiento matavimas kapiliaru laboratorinis darbas


Fizikos laboratorinis darbas.

Skysčio paviršiaus įtempimo koeficiento matavimas kapiliaru darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo priemonės. Darbo rezultatai.


1. Skysčio paviršiaus sluoksnio molekules traukia apatinių sluoksnių molekulės stipriau nei virš skysčio esančios oro molekulės, todėl susidaro molekulinis slėgis. Paviršiaus įtempimas susidaro dėl skirtingų oro ir skysčio slėgių, kurie traukia viršutinį skysčio molekulių sluoksnį.

2. Paviršiaus įtempimo koeficientas – jėga, kuri yra nukreipta skysčio paviršiaus liečiamąja ir statmena lietimosi su indu kontūrui l, su kuriuo liečiasi paviršius. Koeficientas priklauso nuo skysčio priemaišų: druska, cukrus jį didina, o muilas, nafta – mažina.

3. Papildomas slėgis susidaro dėl skysčio paviršiaus įtempimo. Jeigu skystis kapiliarą drėkina, tai susidaro įgaubtas skysčio meniskas, jei nedrėkina – išgaubtas. Išgaubtas ar įgaubtas paviršius stengiasi mažinti savo plotą, todėl jis veikia apatinius skysčio sluoksnius jėga. Kapiliariniai reiškiniai: kapiliarą drėkinantys skysčiai kyla aukštyn, o nedrėkinantys – leidžiasi žemyn.

  • Fizika Laboratoriniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (272 žodžiai)
  • Fizikos laboratoriniai darbai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Skysčio paviršiaus įtempimo koeficiento matavimas kapiliaru laboratorinis darbas
    10 - 5 balsai (-ų)
Skysčio paviršiaus įtempimo koeficiento matavimas kapiliaru laboratorinis darbas. (2016 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/skyscio-pavirsiaus-itempimo-koeficiento-matavimas-kapiliaru-laboratorinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:03