Skysčio paviršiaus Įtempimo koeficiento matavimas kapiliaru


Itempimo koeficientas. Kapiliariniai reiškiniai. Skysčio paviršiaus įtempimo koeficientas. Vandens pavirsiaus itempimo koeficientas. Skyscio paviršiaus itempima sukelia. Kapiliaras fizika. Paviršiaus itempimo koeficientas. Fizika kapiliarai. Kapiliarai fizika. Skysciu įtempimas.

Fizikos laboratorinis darbas. Darbo tikslas - sisipažinti su skysčio paviršiaus įtempimo susidarymo mechanizmu, kapiliariniais reiškiniais, išmokti matuoti įtempimo koeficientą kapiliaru ir ištirti šio koeficiento priklausomybę nuo priemaišų koncentracijos. Teorinė dalis. Darbo metodika. Darbo priemonės. Darbo eiga. Išvada. Literatūra.


Molekulinio slėgio jėga yra nukreipta į skysčio vidų ir statmena skysčio pavirčiui, nes skysčio paviršiaus sluoksnio molekules traukia apatinių sluoksnių molekulės stipriau, negu virš skysčio esančios oro molekulės. Suradę paviršiaus sluoksnio molekules veikiančią atstojamąją jėgą ir padaliję iš paviršiaus ploto, gauname molekulinį slėgį. (vandens molekulinis slėgis siekia. 108 pa, dėl šios priežasties skysčiai sunkiai suslegiami. ).

Kiekvieną molekulę, kuri yra pakraštyje (b, c) veikia atstojamoji jėga, nukreipta į plotelio vidų, o molekulę a (1 pav. ), esančią plotelio viduje, veikianti jėgų atstojamoji apytiksliai lygi nuliui. Jėgos, veikiančios į plotelio vidų, stengiasi šį plotelį sumažinti ir vadinamos paviršiaus įtempimo jėgomis.

Paviršiaus įtempimo jėga yra nukreipta skysčio paviršiaus liečiamąja ir statmena lietimosi skysčio plėvelės turi tokią ypatybę, kad izometriškai jas tempiant nesikeičia atstumas tarp molekulių, nes į paviršių ‘‘įtraukiamos‘‘ molekulės iš gilesnių skysčio sluoksnių. Todėl nesikeičia tarpmolekulinės sąveikos jėgos, o tuo pačiu ir paviršiaus įtempimas. Tačiau padidėjus skysčio paviršiaus plotui, padidėja paviršiaus sluoksnio laisvoji energija wp. Įrodyta, kad paviršiaus sluoksnio laisvosios energijos pokytis wp yra lygus skysčio paviršiaus įtempimo koeficiento ir paviršiaus pokyčio sandaugai.

(2).

Paviršiaus įtempimo koeficientas skaitine verte lygus m2 paviršiaus ploto laisvajai energijai. Todėl jį galima matuoti arba , nes 1j = 1n. M.

Paviršiaus įtempimo didelę įtaką turi priemaišos (druskos, cukraus didina vandens paviršiaus įtempimą, o muilas, spiritas, nafta ir kitos medžiagos – mažina). Medžiagos, kurios ištirpintos skystyje mažina jo paviršiaus įtempimą, vadinamas aktyvaus paviršiaus medžiagomis. Šių medžiagų molekulės visada susikaupia skysčio pavišiuje. Su skysčio paviršiaus įtempimo jėgomis susiję drėkinimas, kapiliariniai reiškiniai, adsorbcija ir kt.

Kapiliariniai reiškiniai. Kapiliarais vadinami mažo spindulio vamzdeliai. Jei skystis kapiliarą drėkina, susidaro įgaubtas skysčio meniskas, jei nedrėkina – išgaubtas meniskas. Kiekvienas įgaubtas ar išgaubtas skysčio paviršius stengiasi sumažinti laisvąją energiją, mažindamas savo plotą, todėl jis veikia apatinius skysčio sluoksnius jėga. Išgaubtas paviršius sukelia papildomą slėgį , nukreiptą žemyn (b), todėl skystį po tokiu paviršiumi veikia molekulinis slėgis ( - molekulis slėgis po plokščiu paviršiumi) (a).

Skysčio paviršiaus Įtempimo koeficiento matavimas kapiliaru. (2011 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/skyscio-pavirsiaus-itempimo-koeficiento-matavimas-kapiliaru.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:08