Skysčių mechanika laborų gynimas


Medžiagų mokslo konspektas. Laboratorinis Kas yra skysčių debitas ? Kaip jis išmatuojamas ? Kokia leistina matavimų paklaida. Kuriuose stulpeliuose rašomi pjezometrų rodymai , o kuriuose pitometrų. Kaip apskaičiuojame tėkmės vidutinį greitį. Kaip apskaičiuojame tėkmės hidrodinaminį aukštį HdT. Kaip randame skysčio elementariosios čiurkšlės greičio aukštį u2 2g. Kaip apskaičiuojame elementariosios čiurkšlės , tekančios vamzdžio ašimi , greitį. Kaip nustatome vakuuminį aukštį hvak 15 pjūvyje. Nurodykite grafike visus Bernulio lygties narius bet kuriame pjūvyje. Paaiškinkite jų prasmę. Kaip iš grafiko nustatyti hidraulinius nuostolius bet kuriam vamzdžio ruožui. Kas yra skysčio elementarioji čiurkšlė , o kas skysčio tėkmė. Parašykite Bernulio lygtį skysčio elementariai čiurkšlei. Parašykite Bernulio lygtį skysčio tėkmei. Kas yra tėkmės pjezometrinis aukštis ir kaip jį išmatuojame Hp ? Kas yra hidrodinaminis aukštis. Kaip išmatuojame elementariosios čiurkšlės hidrodinaminį aukštį HdČ. Kas yra greičio aukštis. Kas yra Koriolio koeficientas. Parašykite tėkmės vientisumo lygtį. Pjezometrinė linija – kas tai. Ką rodo hidrodinaminė linija. Kas yra pitometrinis aukštis. Kodėl 6 ir 19 pjūviuose pakyla pjezometrinė linija. Kur didžiausias ir mažiausias skirtumas tarp hidrodinaminės ir pjezometrinės linijų. Kodėl. Kodėl hidrodinaminė ir pjezometrinė linijos vienuose ruožuose lygiagrečios , o kituose ne. Kodėl pjūvių 7 ir 19 vidutinis tėkmes greitis v ir elementarios čiurkšlės , tekančios vamzdžio centre greitis u skiriasi. Laboratorinis Kaip laboratorijoje išmatuojame hidraulinius kelio nuostolius vamzdyne. Kaip apskaičiuojame hidraulinį trinties koeficientą (, žinodami išmatuotus laboratorijoje hidraulinius kelio nuostolius vamzdyje.


Viskas yra paciam labore ! V, t,d,Hp, Hdč matuoti.

Pjezometru rodymai rasomi nuo 1 iki 21 stulpelio, o pitometro 6,7 ir 19 stulpeliuose.

Pagal išmatuota tekmes debita Q, apskaičiuojame vidutini tekmesgreiti

Trečiasis Bernulio lygties narys vadinamas Greičio aukščiu. Hidrodinaminis aukštis matuojamas hidrodinaminiu vamzdeliu arba pitometru, o pjezometrinis aukštis – pjezometru. Aukščių skirtumas (Hd – Hp) lygus greičio aukščiui.

yra KORIOLIO koeficientas, apibūdinantis greičio pasiskirstymo netolygumą tėkmės skerspjūvyje. (kinetinės energijos koeficientas , įvertinantis greičių pasiskirstymo tėkmės skerspjūvyje netolygumą.) Koriolio koeficientas yra tėkmės faktinės kinetinės energijos nagrinėjamame pjūvyje santykis su tėkmės kinetine energija, apskaičiuota pagal vidutinį to paties skerspjūvio greitį. Apytikrės Koriolio koeficiento reikšmės turbulentinėms tėkmėms yra tokios: a) apvaliuose vamzdţiuose – 1,05-1,10; b) kanaluose – 1,025-1,152; c) upėse – 1,10-1,50; d) užšalusiose vagose – 3,0 ir daugiau. Laminarinėms tėkmėms apvaliuose vamzdžiuose =2,0.

Kadangi vamzdis išplatėja, tai sumažėja tėkmės greitis (pagal 19klausim.) vadinasi sumažėja kinetinė energija, Todėl turi pakilti potencinė energija ( kurią atitinka PJEZOMETRAS), kad išsilaikytu enegijos tvermės dėsnis. Epot + Ekin = const.(visa pilna energija) Man atrodo. Hidrodinaminė linija ir rodo tą bendrą energiją Epot + Ekin = const.

Mažiausias „6” pjūvyje. Nes Vamzdis išplatėja, todėl sumažėja greitis, todėl Ekin labai sumažėja, ir hidrodinaminė linija beveik su tampa su pjezom,linija su (Epot) ( pjezometr linija rodo Epot. ). Daugiausiai „4”pj. Nes vamzdis suplonėja, tėkmės greitis padidėja (padidėja ir kinetinė energija) todėl sumažėja potencinė. Kinetinė energija : .

Lygiagrč. ten, kur vienodo diametro vamzdžiai, nelygiagr – kur skiriasi. Nes greitis priklauso nuo vamzdžio d. O Hdt skaičiuojama : .Jei greitis tas pats tai pridedama tas pats narys ir brėžiasi lygiagrčiai linijai Hp.

Nes Vvid. apibūdina vidutinį tėkmės greitį visame skerspjuvyje. O u – greitį skysčio skerspj. Centre, kur greitis didžiausias (nes šonuose skystis trinasi į sienutes ir yra mažesnis nei centre, taip mažinamas vidutinis greitis V).

l - skaičiuojamasis vamzdžio ilgis; d – vamzdžio skersmuo; v- tekančio skysčio vidutinis greitis; ( - hidraulinės trinities koeficientas; g – gravitacinis pagreitis;

Tekėjimas, kai vamzdžiu teka skystis taisyklingomis, lygiagrečiomis, tarpusavyje nesimaišančiomis čiurkšlėmis.

Laminarinė tekėjimo zona; Neapibrėžto tekėjimo zona; Lygių vamzdžių zona; Pereinamoji(ikikvadratinė) zona; Kvadratinė(šiurkščių vamzdžių) zona.

Skysčių mechanika laborų gynimas. (2015 m. Rugpjūčio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/skysciu-mechanika-laboru-gynimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:33