Skysčių mechanika paruoštukė


Pagrindine hidrostatikos lygtis. Skysciu mechanikos spera. Skysčių fizikines savybes. Hidraulinis presas. Vientisumo lygtis. Skysciu mechanikos. Pagrindine tekejimo lygtys. Paskalio desnis. Vamzdzio ekvivalentinis siurkstumas. Skysciu mechanika spera.

Mechanikos Špera.

Skysčių mechanika. Skysčių mechanikos apibrėžimas. Trupa hidraulikos istorijos apžvalga. Skysčių mechanikoja naudojami metodai. Skystis,jo apibrėžimas. Lašeliniai ir dujiniai skysčiai. Idealus ir realūs skysčiai. Skysčių pusiausvyros diferencialinių lygčių integravimas. Pagrindinis hidrostatikos dėsnis. Geometrinė ir energetinė jo interpretacija. Skysčio slėgio jėga į kreivalinijinius paviršius. Slėgio epiūros. Slėgio kūnai. Jėgos dydis, kryptis, pridėtės taškas. Elementariosios čiurkšlės debitas. Tėkmės debitas. Vidutinis greitis. Tėkmės vientisumo lygtis. Bernulio lygties taikymo ribos ir praktinio taikymo pvz. Skysčių fizikinės savybės. Archimedo dėsnis. Kūnų plūdrumas ir stabilumas. Absoliutusis manometrinis slėgis. Pagrindinė hidrostatikos lygtis. Neklampaus skysčio dinamika. Diferencialinės skysčių tekėjimo lygtys (oilerio hidrodinamikos lygtis). Hidrauliniai nuostoliai, jų priežastys ir rūšys. Laminarinis ir turbulentinis skysčių tekėjimas. Reinoldso skaičius. Bernulio lygtis idealiojo skysčio elementariajai čiurkšlei. Lygties geometrinė ir energetinė prasmė. Jėgos,veikiančios skystyje. Paskalio dėsnis ir jo techninis taikymas. Hidraulinis presas. Pagrindinės sąvokos, apibūdinančios skysčių tekėjimą. Tėkmėslinija, trajektorija, elementarioji čiurkšlė, tėkmė. Hidrostatikos apibrėžimas. Hidrostatikos slėgis ir jo savybės. Tėkmės geometriniai ir hidrauliniai elementai (parametrai). Skysčių tekėjimo rūšys. Bernulio lygtis realiojo skysčio tėkmei. Koriolio koeficentas. Lygties geometrinė ir energetinė prasmė. Bernulio lygties grafikas. Nusistovėjęs skysčių tekėjimas pro dideles angas. Ilgų vamzdžių skaičiavimas. Paprasto ilgo vamzdžio hidraulinis skaičiavimas. Laminarinė plėvelė. Hidrauliškai lygūs ir šiurkštūs paviršiai. Ekvivalentinis šiurkštumas. Hidrauliniai kelio nuostoliai turbulentinėje tėkmėje. Nikuradzės bandymai. Hidraulinės trinties koeficientas. Šezi formulė. Nenusistovėjęs slėginis skysčių tekėjimas vamzdžiuose. Hidraulinis smūgis. Hidraulinis taranas


Hidrostatikos kūrėjas-Graikijos matematikas, fizikas ir mechanikas Archimedas (apie 287-212 pr.m.e.)parašė traktatą ‚,Apie plaukiojančius kūnus‘‘.Jame išdėstyti skysčių pusiausvyros dėsniai.

Skysčių vad.vienalytis fizikinis kūnas,kurio dalelės yra judrios,silpnai tarpusavyja susijusios.Veikiamas slėgio bei temperatūros,skystis gali virsti kietu ar dujiniu kūnu.

Skysčių savybės:1)Tūris mažai priklauso nuo slėgio ir temperatūros.

2)Yra takus (panašūs į dujas).

Skysčiai,kurie ir didelio slėgio veikiami nekeičia tūrio,vad. Lašeliniais.

Skysčiai,kurių tūris kinta veikiant slėgiui,vad. Dujiniais.

Idealusis skystis-gamtoje neegzistuojantis skystis,kuris visiškai nesuspaudžiamas ir kurio dalelės visiškai judrios t.y. neklampus.

Realieji skysčiai-tai gamtoja sutinkami skysčiai,kurie hidraulikoje laikomi spaudžiamais ir yra klampus.

Tankis-ρ-skysčio tūrio vieneto masė.ρ=m/v [kg/m3];čia m-tūrį V užimančio skysčio masė.

Tamprumas-tai skysčio savybė keisti savo tūrį,kintant temperatūrai ar slėgiui.

Temperatūrinio plėtimosi koef. α0 vad. Nykstamai mažas santykinis skysčio tūrio pokytis dV/V, pakitus jo temperatūrai nykstamai mažu dt α0=dV/Vdp=V1-V2/V(t1-t2),

T8rinio spaudimo koef. p0- nykstamai mažas santykinis skysčio tūrio pokytis dV/V, pakilus slėgiui nykstamai mažu dydžiu dp p0=dV/Vdp=V1-V2/V(p1-p2)=1*dρ/ρdp

KLAMPA-skysčio dalelių savybė priešintis pasislinkimui viena kitos atžvilgiu ir sukelti vidinius tangentinius įtempimus.Tekant skysčiui gretimi sluoksniai slysta vienas kito atžvilgiu, sukeldami vidines klampos- klampos jėgas. T=μAdu/dh ,T-klampos jėga, μ-proporcingumo koef., A-gretimų skysčio sluokisnių lėtimosi paviršius, du-gretimų skysčio sluoksnių greičių skirtumas,dh-atstumas tarp gretimų sluoksnių sunkio centrų.

Jei skystis drėkina, vamzdeliuose susidaro įgaubtas, ojei nedrėkina, išgaubtas paviršius. Tokie kreivalinijiniai paviršiai vadinami meniškais, o mažo skersmens vamzdeliai- kapiliarais.

Išorinės paviršiaus jėgos veikia skystį ribojančius paviršius(indo sieneles,laisvąjį skysčio paviršių) šių jėgų dydis proporcingas jų veikimo paviršiaus plotui.

Vidinės paviršiaus jėgos yra gretimų judančių ar esančių pusiausvyroje skysčių dalelių tarpusavio sąveikos jėgos.Jos viena kita atsveria.

Masės jėgos – skysčio masei proporcingos jėgos. Jos veikia visas daleles iš kurių susideda skysčio tūris. Masės jėgos priklauso nuo sunkio ir inercijos jėgos.

Dydis P reiškia slėgį taške M ir vad. hidrostatiniu slėgiu. Matavimo vienetas: Pa, lygus 1 niutono jėgai į kvadratinį metrą (1Pa=1N/m2).

Nesisteminis slėgio matavimo vienetas: baras (bar): 1bar=100kPa=105Pa; atmosfera (at): 1at=1kg/cm2=98,1kPa

Hidrostatinio slėgio savybės: 1) statmenos slėgiamam paviršiui ir į jį nukreiptas. 2) taške yra visomis kryptimis vienodos.

Paveikslėlis. Skystyje, kuris yra pusiausvyroje,apie tašką A išskiriame elementarų gretasienį, kurio briaunos dx,dy,dz yra lyiagrečios koordinačių ašims. Gretasienis bus pusiausvyroje, jeigu visų jėgų, veikiančių gretasienį, pojekcijų suma į koordinačių ašis bus lygi nuliui. Kadangi gretasienis yra nykstamai mažas,tai apsiriboja pirmos eilės nykstamai mažais dydžiais, tariame, kad visuose plokštumos 1-2-3-4 taškuose slėgis yra vienodas ir lygus slėgiui taške M.

Analogiškai, galime teigti kad plokštumoje 5-6-7-8 slėgis yra vienodas ir lygus slėgiui taške N.

{P-0,5((∂P/∂y)dy)}dxdy; {P+0,5((∂P/∂y)dy)}dxdy; oį plokštumą5-6-7-8.

Gretasienį veiks ir masės jėgos. Išskirto gretasienio masė ρdxdydz, o masės jėgų atstojamoji dPm=ρadxdydz; čia: a-masės jėgų pagreitis. Suprojektave masės jėgą į Y ašį, gausime ρaydxdydz; čia: ay-masės jėgų pagreičio projekcija į Y ašį.

  • Mechanika Šperos
  • 2010 m.
  • Lietuvių
  • Agripina
  • 2 puslapiai (5620 žodžių)
  • Mechanikos šperos
  • Microsoft Word 33 KB
  • Skysčių mechanika paruoštukė
    10 - 1 balsai (-ų)
Skysčių mechanika paruoštukė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/skysciu-mechanika-paruostuke.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 01:21