Skysčių mechanikos egzaminas


Mechanikos Špera. Hidraulika. Skysčio sąvoka. Tankis. Suspaudžiamumas. Tūrinės jėgos. Slėgio sąvoka. Temperatūrinis išsiplėtimas. Temperatūrinio išsiplėtimo koefc. Klampa. Kapiliariškumas. Garavimas. Virimas. Idealaus skysčio sąvoka. Skystį veikiančios jėgos. Absoliutinis ir manometrinis slėgiai, vakuumas. Enlerio lygtis. Pagrindinis hidrostatikos dėsnis. Paskalio dėsnis. Slėgio į plokščią paviršių atstojamoji jėga. Slėgio į kreivą paviršių atstojamoji jėga. Archimedo dėsnis. Skysčio tėkmės, jų tipai ir parametrai. Tėkmės vientisumo lygtys. Bernulio lygtis idealaus skysčio elementariai čiurkšlei. Kelio hidrauliniai nuostoliai. Bernulio lygtis realaus skysčio elementariai čiurkšliai. Bernulio lygtis realaus skysčio tėkmei. Bernulio lygties geometrinė ir energetinė prasmė. Kelio nuostoliai laminarinėje tėkmėje. Skysčio tekėjimo rėžimai. Kelio hidrauliniai nuostoliai turbulentinėje tėkmėje. Šezy formulės taikymas vamzdynams skaičiuoti. Vietiniai hidrauliniai nuostoliai (hv Bernulio lygties taikymas vamzdziams skaičiuoti. Šezy formulė. Atvira tekmė. Rami ir audringa tėkmės. Angos ir antgalio sąvokos. Skysčio tekėjimas pro antgalį. Hidraulinis smūgis. Hidraulinis taranas. Kavitacija. Gruntiniai vandenys. Darsi formulė. Diupuit lygtis.


Skysčiai skirstomi: lašeliniai, skysčiai ir dujos. Lašaliniai skysčiai – tokie kurie fiksuotą tūrį ir laisvą paviršių jeigu nepilnai užpildo vidų.

Dujiniu vadinami skysčiai, kurių tūris priklauso nuo slėgio, užpildo vidų pilnai.

Skysčiai yra medžiagos, kurios pusiausvyros būvyje negali priešintis tempimo ir klimpimo įtempimams.

Skysčių fizikinės savybės – parametrai, kurie apibūdina tam tikras skysčio savybes.

7.Kapiliariškumas – skysčio laisvo paviršiaus neatitikimas siauruose kanaluose, vėsiam paviršiui ir didelėse ertmėse pritraukimas.

Virimas – tai skysčio virtimas į garus visame jo tūryje.

9.Idealaus skysčio sąvoka. Idealiu vad. skystis – nesuspaudžiamas ir neturintis klampos skystis.

1)Paviršinės jėgos pasireiškia visose nagrinėjamo paviršiaus taškuose. Išskirstytos logine forma. Prie paviršinių slėgio, tangentinio paviršinių jėgų atstojamosios:

2) Tūrinės jėgos – veikia visame nagrinėjame skysčio tūryje ir veikia kiekviename jo taške. Tūrinės (inercijos, sunkio, išcentrinės) jėgos atstojamosios:

Absoliutinis ir manometrinis slėgiai, vakuumas. Manometrinis – tai slėgis išmatuotas atmosferinio slėgio atžvilgiu. Priimant jį už nulį.

Fx1–Fx2–Ficos(Fi^x)+Fscos(Fs^x)=0 slėgis „0“ taške p: slėgis taške M, pm=p - ∂p/∂x . Δx/2 pN=p+∂p/∂x . Δx/2

Kai skystį veikia tik sunkio jėgos (Fi=0) priėmus ašį z kyla ax=ay=0, az= - g dU=axdx+aydy+azdz= - gdz ir pagrindinis hidrostatikos dėsnis įgauna formą

14)Paskalio dėsnis. Padidėjus slėgiui viename skysčio masyvo esančio pusiausvyros būvyje taške, visuose kituose to masyvo taškuose slėgis padidės tuo pačiu dydžiu.

20. Skysčio tėkmės, jų tipai ir parametrai. Skystis judantis įšilai jį ribojančių paviršių vad. Skysčio tėkme.

Pagal greičio pastovumą: 1. nusistovėjusios tėkmės (juda pastoviu greičiu); 2. nenusistovėjusios tėkmės (laike keičiasi parametrai.

Pagal tėkmės formą ir matmenis: 1. tolygios ( matmenys ir forma išlieka ta pati);2. netolygios (plečiasi, siaurėja, keičiasi tėkmė).

Tėkmės skerspjūvis – paviršius, kurio visuose taškuose greičio vektoriai statmeni jam. 1. Skerspjūvio plotas: A ( Sw), m2. 2. Debitas – skysčio tūris (kiekis) praeinantis per laiko vienetą:

Q=v/t, Qm =m/t. 3. Vidutinis skerspjūvio greitis. V=Q/A (m/s). 4. Vietinis greitis U – tam tikram taškui, tam tikram laiko momentui. 5. Slėgis p,Pa. 6. Tėkmės linija – tai linija, kurios visose taškuose greičio vektoriai turi kirstinės kryptį.

Nusistovėjusi tėkmė - tai tėkmė kurios parametrai laikui bėgant nekinta = trajektorija. Elementari čiurkšlė – tai begalo maža tėkmės dalis, apribota paviršiumi susidedančių iš tėkmės linijų.

Įeinančių ir išeinančių skysčių tūrių balanso per laiko vienetą t=1 lygtis: VA-VB+VD-VC+VE-VF=0, VA=UAX∆y∆z, UAX =UX- ∂Ux/∂x × ∆x/2; čia Ux – greičio gretasienio centre dedamoji pagal x, UAX – greičio gretasienio kairės sienos dedamoji pagal x.

idealaus skysčio nusistovėjusiai tolygiai tėkmei ruože tarp skerspjūvių 1-1 ir 2-2 per laiko intervalą t pro 1-1 s teka dV1=l1dA1; l1=U1t; dV1=U1tdA1.

Trinties jėgų iššaukti nuostoliai – kelio nuostoliai hk ; inercijos jėgų iššaukti nuost. – vietiniai nuost. hv

F1,F2, F3 ,F4 – slėgio atstojamosios jėgos; F5 – sunkio jėga; F6 – trinties jėga

integruojant gaut1 lygtį r ribose r-r0 ir u ribose nuo u iki 0 (ant sienelės)

Skysčio tekėjimo rėžimą tyrinėjo O. Reinoldsas ir jis ekspermentiškai nustatė laminarinio tekėjimo virtimo turbulentiniu kriterijų. Jo ekspermentinis stendas susidarė iš indo kuriame skysčio lygis pastovus, indo su spalvotu skysčiu, stiklinio vamzdžio, čiaupo su kuriuo galima keisti debiutą, čiaupas kuriuo galima keisti spalvoto skysčio debiutą, indas ištekančiam skysčiui laikyti.

  • Mechanika Šperos
  • 2014 m.
  • 2 puslapiai (3094 žodžiai)
  • Mechanikos šperos
  • Microsoft Word 261 KB
  • Skysčių mechanikos egzaminas
    10 - 3 balsai (-ų)
Skysčių mechanikos egzaminas. (2014 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/skysciu-mechanikos-egzaminas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:16