Šlapimo nelaikymas priežastys ir gydymas


Medicinos referatas. Įvadas. Inkstų apibūdinimas. Inkstai nusilpę. Insktų funkcijos. Psichologinės ligų priežastys. Epidemiologija. Nelaikymo tipai. Diagnostika. Specialūs tyrimai. Komplikacijos. Gydymas. Vaistai šlapimo nelaikymo gydymui. Vaistų apžvalga. Patarimai sergantiems dubens ligomis. Moterų šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymo priežastys. Moterų šlapimo pūslės uždaromasis aparatas. Sutrikimo tipai. Moterų tyrimas. Gydymas vaistais. Chirurginis gydymas. Fizioterapija. Elektrostimuliacija. Gydomoji mankšta. Vyrų šlapimo nelaikymas. Sukeliančios priežastys. Sėkmingas gydymas. Socialinė problema. Naudota literatūra.


Kai kurių tipų šlapimo nelaikymas gali būti išgydomas tik chirurgiškai. Tokias operacijas atlieka urologai ir ginekologai. Didžiausioji dalis šlapimo nelaikančių pacientų sėkmingai išgydomi šiuolaikiškais ir efektyviais vaistais, kurių jau yra ir Lietuvoje. Kiekvienas šlapimo nelaikantis asmuo turėtų nekentėti, neužsisklęsti, o nedelsdamas kreiptis į gydytoją, kuris dabar, atsiradus naujiems ir efektyviems vaistams, tikrai gali padėti išspręsti šią ne vien tik medicininę, asmeninę, bet ir socialinę problemą.

Inkstai – tai porinis organas, gaminantis ir šalinantis šlapimą. Inkstai yra pupos formos, raudonai rudi, kieti. Suaugusio žmogaus inkstų ilgis 10-12 cm, plotis 5-6 cm ir storis 4cm. Inkstų masė svyruoja tarp 120-200 g.

Insktai yra juosmens srityje, abipus stuburo, prisiglaudę prie užpakalinės pilvo sienelės. Insktų viršūnęs priartėja per 8 cm, o apatiniai galai nutolę per 11 cm. Kairysis inkstas šiek tiek aukščiau už dešinįjį. Inkstai susideda iš vienodos sandaros darinių – nefronų. Abiejuose inkstuose nefronų yra 2-2,5 milijonų. Nefornas susideda iš dviejų dalių – tai kapiliarų kilpelės su įtekėjimo ir ištekėjimo arteriolėmis (kamuolėlis) ir šalinimo kanalėliai. Nors inkstai sudaro mažiau nei 1% kūno svorio, per juos per minutę prateka 20-25 % organizme esančio kraujo, tai 20 kartų daugiau negu jo prateka per kitus organus.

Inkstai pašalina iš organizmo azoto apykaitos produktus – šlapalą, kreatiną, šlapimo rūgštį ir kt.; druskų ir vandens perteklių, o taip pat įvairias pašalines medžiagas. Bet tai tik antraeilės jų funkcijos (valomosios).

Svarbiausia inkstų veikloje – reguliuoti vandens ir elektrolitų apykaitą, ko dėka išlaikomos svarbiausios organizmo konstantos : osmosinis kraujospūdis bei skysčių tūris ir slėgis.

Tai, pirmiausia, organizmo gyvybinių jėgų išsekimas, kuris pasireiškia nuovargiu. Žmogus visą laiką jaučiasi pavargęs. Kai tik nuovargis užpuola žmogų, į dienos šviesą išlenda visos lėtinės ligos.

Inkstuose užprogramuotas visas žmogaus gyvenimas – kada jis pradės vaikščioti, kada lytiškai subręs, kiek metų sulaukęs jis turės mirti.

Sugebėjimas pratęsti giminę visiškai priklauso nuo inkstų būklės (o ne nuo lytinių organų stimuliatorių). Tačiau pravartu žinoti, kad besaikė aistra sudegina inkstus, o su jais kartu ir gyvenimą!

Inkstai pirmieji nukenčia nuo sunkių neigiamų emocijų. Patį didžiausią ardomąjį poveikį inkstams ir visai lytinei sistemai turi baimė.

Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios sugenda inkstai – tai žema mitybos ir gėrimo kultūra. Tas nesibaigiantis vaišinimasis kava bei arbata svečiuose, darbe, namuose. Iš pradžių paakiai „pasipuošia“ visiems gerai žinomais „maišeliais“, o netrukus atsiranda ir ašaros.

Inkstus užteršia neteisingas valgymas ir gėrimas, valgymas prieš miegą, persišaldymas, neigiamos emocijos : baimė, netikrumas ir pan.

Šlapimo pūslė – tuščiaviduris apvalios formos organas, galintis sutalpinti net 400 ml. Susideda iš dugno, kūno ir viršūnės. Ji yra mažajame dubenyje už dubens kaulų sąaugos. Pagrindinė jos sienelės masė – tai gerai išvystytas raumenų sluoksnis-raumeninė. Raumenims susitraukiant šlapimo pūslė ištuštinama. Noras šlapinits atsiranda, kai šlapimo pūslėje yra per 150 ml šlapimo, kai pūslėje susikaupia 350 – 400 ml šlapimo, atsiranda stiprus poreikis šlapintis. Normaliai per parą žmogus turi šlapintis 4 – 6 kartus.

Ištekamasis latakas – šlaplė – tai vamzdinis organas, per kurį pašalinamas šlapimas. Per vyrų ištekamąjį lataką be šlapimo dar išskiriama sėkla, kuri ten patenka iš sėklos išmetamųjų latakų.

Ligos būna įgimtos ir įgytos, nuo pervargimo, peršalimo, išsekimo, dėl susilpnėjusių organizmo apsauginių jėgų, dėl hipovitaminozės, piktnaudžiavimo valgiais bei gėrimais (dažniausiai), dėl lytinės bei šlapimo ir lyties sistemos ligų.

Šlapimtakių infekcijos – susierzinimas, piktumas, daugiausia kaltinant kitos lyties atstovus arba sekso partnerius. Jūs kaltę užkraunate ant svetimų pečių.

Dieglių – suirzimas, nekantrumas, nepasitenkinimas aplinkiniais.

Cistų – jūs nuolat prisimenate buvusias skriaudas. Neteisingas vystymasis (nemylite savęs).

Enurezės (šlapimo nelaikymo) – tėvų baimė (paprastai tėvo).

Cistito (šlapimo pūslės uždegimo) – nerami būsena, kabinatės už senų idėjų. Bijote duoti sau laisvę. Rūstaujate.

* Mišrus nelaikymas – tai dviejų pirmųjų šlapimo nelaikymų derinys.

* Naktinis šlapinimasis – šlapimo nelaikymas miegant.

* Funkcinis šlapimo nelaikymas – daugelio vyresnių, neįgalių ar sergančių psichikos ligomis žmonių problema, kurių šlapinimasis nėra sutrikęs, bet jie nespėja laiku nueiti iki tualeto dėl kitų ligų. Beje, daugumai pacientų apatiniai šlapimo takai gali būti normalūs – nepatologiniai.

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (6319 žodžių)
  • Universitetas
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 141 KB
  • Šlapimo nelaikymas priežastys ir gydymas
    10 - 10 balsai (-ų)
Šlapimo nelaikymas priežastys ir gydymas. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/slapimo-nelaikymas-priezastys-ir-gydymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:27