Slauga biochemijos pirmas kolis konspektas


Slaugos konspektas.

Baltymai jų struktūra paprastieji ir sudėtingieji baltymai , biologinės funkcijos. Aminorūgščių AR. Peptidiniu ryšiu. Standartinėmis AR. Pagal polipeptidinės grandinės ilgį paprasti baltymai. Fibrilinių ir globulininių baltymų charakteristika. Baltymų struktūrinė organiacija. Baltymų II III IV struktūra. Baltymų savybių priklausomybė nuo struktūros. Pirminė baltymų struktūra. Peptidiniai ryšiai. Pirminė struktūra. Antrinė baltymų struktūra. (( spiralė ). (( struktūra ). Tretinė baltymų struktūra. Tarp AR šoninių grupių. Biologiniam aktyvumui. Biologiškai aktyvūs peptidai struktūra funkcijos. Kraujo plazmos baltymai albuminai ir globulinai biologinis vaidmuo. Diagnostikos tikslais tiriami kraujo plazmos baltymai ir jų noros ribos. Γ globulinai. Normali baltymų koncentracija. Hemoglobinas. Struktūra tipai biologinis vaidmuo. Hemo biosintezė ir skilimas. Mioglobulino struktūra ir funkcijos. Bilirubino apykaita. Netiesioginis arba laisvas bilirubinas. Tiesioginis arba konjuguotas bilirubinas. Sterkobilinas ir urobilinas. 300 mg. Normali šlapimo. Šlapime randama bilirubino. Tulžis iš viso nepatenka į žarnyną. Pilkai baltos spalvos. Mechaninės geltos. Fermentai ir vitaminai. Fermentai arba enzimai. Fermento substrato kompleksu ES. Tarptautinis vienetas TV. Mikromolio substrato virtimus per minutę. Katalas kat. Substrato virtimus per sekundę. Aktyvacijos energija ΔEA. Pereinamoji būsena. Reakcijos greitis padidėja. Fermentai mažina reakcijos aktyvacijos laisvąją energiją. Apofermentas + Kofermentas = Holofermentas. Aktyvus centras. Metalų jonai Kofermentai. Jonai aktyvatoriai Tvirtai prijungti Kosubstratai Prostetinės grupės. Metalų jonai. Metalų aktyvinami fermentai. Aktyvusis centras. Aktyviajame centre. Kontaktinė sritis. Katalizinė sritis. Tiesioginio atitikmens.


katalizinė – tai viena svarbiausių baltymų funkcijų. Pvz., virškinimo fermentai pepsinas skaido baltymus, lipazės hidrolizuoja riebalus, amilazės skaido angliavandenius.

pernašos – baltymai organizme perneša tam tikras medžiagas – nuo elektronų iki makromolekulių. Pvz., Hb neša deguonį iš plaučių į audinius; serumo albuminas perneša kraujyje įvairias hidrofobines medžiagas; membranose esantys baltymai – nešikliai ir kanalai.

reguliacinė – baltymai valdo medžiagų apykaitą. Kai kurie hormonai yra baltymai (pvz., insulinas, vazopresinas, oksitocinas, gliukagonas). Neuropeptidai – endorfinai, enkefalinai – valdo smegenų veiklą.

energinė – oksiduojant baltymų aminorūgštis, išsiskyrusi energija panaudojama organizmo energijos poreikiams tenkinti. Oksiduojant 1 g baltymo išsiskiria 4,08 kcal (17,1 kJ) energijos.

20 AR yra vadinamos standartinėmis AR. Iš jų sintetinami baltymai. Tuo jos skiriasi nuo nestandartinių AR, kurios susidaro modifikuojant į baltymo molekulę įjungtas AR (pvz., selenocisteinas, pirolizinas).

Baltymai, kuriuos sudaro tik AR, vadinami paprastaisiais baltymais (proteinais). Pvz., albuminai, globulinai, histonai.

Baltymas + t.t. organinė ar neorganinė medžiaga = sudėtinis baltymas (proteidas).

Pagal polipeptidinės grandinės ilgį paprasti baltymai dar gali būti skirstomi:

Dipeptidas = peptidiniu ryšiu sujungtos 2 AR (karnozinas ir anserinas svarbūs raumenims susitraukinėti).

Tripeptidas = 2 peptidiniais ryšiais sujungtos 3 AR (pvz., glutationas);

Susijungus peptidiniais ryšiais iki 20 AR, susidaro oligopeptidas (pvz., peptidiniai hormonai (oksitocinas, vazopresinas ir kt.); neuropeptidai (enkefalinai, endorfinai); toksinai (musmirėse – amanitinas) .

Linijinis grandininis polimeras iš 20 ir > AR – polipeptidas.

Pagal molekulės formą ir tirpumą vandenyje baltymai skirstomi:

Globuliniai (daugiausia tirpūs, būdingas kompaktinis polipeptidinių grandinių išsidėstymas, susidaro panaši į rutulį (globulę) forma);

Fibriliniai (tirpieji fibriliniai (fibrinogenas, miozinas, aktinas) ir netirpieji fibriliniai (kolagenas, elastinas, keratinas). Jie sudaryti iš polipeptidinių grandinių, kurios yra susuktos viena ant kitos ir sujungtos tarpusavyje skersiniais kovalentiniais ir vandeniliniais ryšiais, pluošto. Šios molekulės yra ilgos, kartais siūlų (fibrilių) formos.

3.Baltymų struktūrinė organiacija. Baltymų I,II,III,IV struktūra.

Pirminė baltymų struktūra – tai L-(-aminorūgščių išsidėstymas linijinėje polipeptidinėje grandinėje. Pirminę struktūrą palaiko peptidiniai ryšiai. Pirminė struktūra lemia aukštesnės organizacinės eilės struktūras, biomolekulės erdvinį išsidėstymą.

Antrinė baltymų struktūra – tai polipeptidinės grandinės išsidėstymas erdvėje. Antrinę struktūrą sąlygoja vandeniliniai ryšiai tarp >C=O ir -NH. Antrinė baltymų struktūra gali būti:–   spiralinė (( spiralė); jos yra fibriliniuose baltymuose – plaukų keratine, raumenų aktomiozine, taip pat nustatoma globuliniuose baltymuose.–   klostyta (( struktūra) (arba ( klostyta struktūra, ( klostytas lakštas, ( lakštas). Formuojantis šiai struktūrai, gali dalyvauti nuo 2 iki 5 greta esančių polipeptidinių grandinių.

Tretinė baltymų struktūra – polipeptidinės grandinės antrinės struktūros elementų išsidėstymas erdvėje. Polipeptidinė grandinė erdvėje dažniausiai susisuka į kompaktišką globulę.Domenai – savarankiškai susisukantys funkciniai ir struktūriniai tretinės baltymų struktūros elementai. Tretinė struktūra susidaro dėl sąveikos tarp AR šoninių grupių.Šią struktūrą palaiko: disulfidinis ryšys (kovalentinis ryšys), hidrofobinė sąveika, joninis ryšys, vandenilinis ryšys, Van der Valso sąveika.Tretinė struktūra būtina baltymų biologiniam aktyvumui pasireikšti.

Ketvirtinę struktūrą palaiko silpni vandeniliniai, joniniai, hidrofobiniai ryšiai.

5. Kraujo plazmos baltymai(albuminai ir globulinai) biologinis vaidmuo.Diagnostikos tikslais tiriami kraujo plazmos baltymai ir jų noros ribos.

9-10 proc. organinės ir neorganinės medžiagos, iš kurių 85 proc. sudaro baltymai.

palaiko kraujo pH, klampumą, onkotinį slėgį, hormonų, lipidų, riebalų rūgščių (RR), pigmentų, riebaluose tirpių vitaminų pernašą.

Jie svarbūs katijonų pusiausvyrai, kraujo krešėjimui, imuniniams procesams ir kt.

α1-globulinai: α1-antitripsinas, α1-antichimotripsinas, α1-rūgštus glikoproteinas, α1-lipoproteinas, protrombinas, α-fetoproteinas ir kt.;

  • Slauga Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5371 žodis)
  • Slaugos konspektai
  • Microsoft Word 3600 KB
  • Slauga biochemijos pirmas kolis konspektas
    10 - 6 balsai (-ų)
Slauga biochemijos pirmas kolis konspektas. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/slauga-biochemijos-pirmas-kolis-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:54