Slidinėjimas


Kūno kultūros Špera. Ziemos sporto saku charakteristika. Šuoliai su slidėmis. Kalnų slidinėjimas. Snieglenčių sportas. Ledrogių sportas. Dailusis čiuožimas. Greitasis čiuožimas. Slidinejimo istorija. Ziemos sportas Lietuvoje Slidinejimo istorija. Slidinejimas Lietuvoje. Slidinejimo irengimai , inventorius ir jo prieziura Slidinejimo irengimai. Slidziu tepalai , parafinai ir ju naudojimas. Sunkio jega. Inercijos jega. Raumenu susitraukimo jega. Atremties reakcijos jega. Oro pasipresinimo jega. Kuno audiniu pasipriesinimas. Trinties jega. Pagrindiniai slidininko veiksmai pasispyrimas slide , pasistumimas lazda , posukiai , suoliai. Pasispyrimas slide. Psistumimas lazda. Laisvas slydimas. Slidinejimo mokymo principai. Samoningumo ir aktivumo principas. Vaizdumo principas. Sistemingumo principas. Prienamumo principas. Progresavimo principas. Judesio igudzio formavimo fiziologiniai pagrindai ir formavimo etapai. Judesio igudzio formavimo fiziologiniai pagrindai. Judesio igudzio formavimo etapai. Bendroji slidinejimo charakteristika ir slidinejimo rusys. Slidinejimo rusis. Slidinejimo lenktynes. Kalnu slidinejimas. Suoliai nuo tramplino –. Pakaitinio dvizingsnio technika ir mokymas. Pirmoji faze. Antroji faze. Trecioji faze. Ketvirtoji faze –. Penktoji faze –. Vienalaikio bezingsnio technika ir mokymas Technika. Vienalaikio vienzingsnio technika ir mokymas. Vienalaikio dvizingsnio technika ir mokymas. Pakaitinio keturzingsnio technika ir mokymas Technika. Slydimo ir ciuozimo budais technika ir mokymas. Kopimo I kalna budai , nusileidimai , stabdymai , posukiai. Eglute arba pusiau eglute. Kopiama laipteliais. Posukiai mostu. Posukiai suoliuku. Sildininko lentynininko treniravimo metodai – tolygusis metodas. Tolygusis metodas –. Pakaitinis metodas. Tempo metodas. Kartotinis ir inervalinis metodai. Kartotinese treniruotese. Intervalinis metodas. Slidininku bendras ir specialus fizinis rengimas. Slidininku daugiametes treniruotes struktura. Parengiamasis slidinejimo sporto etapas. Specialiojo bazinio rengimo etape 14 Sportininko tobulinimosi etapas prasideda nuo 17 20 metu. Slidininku treniruociu metinis ciklas. Slidininku fiziniu ir funkciniu galimybiu ugdymo ypatumai. Slidininko dirbanciu raumenu aprupinimo energija ypatumai. Treniruociu efektyvumo kontrole ir slidininku rengimo valdymas. Pedagogine slidininko rengimo kontrole. Medicinine kontrole. Biocheminiai kontroles metodai. Savistaba , nuovargis , persitreniravimas. Priesstartine busena , pramanksta.


Skiriamos trys priesstartines busenos formos: optimali busena, priesstartinis drugys ir priesstartine apatija.

Optimali priesstartine busena pasireiskia nedideliu organizmo funkciju suaktyvejimu. Sportininkas blaiviai vertina artejancias varzybas ir varzovu pasirengima, pasisikti jegomis, analizuoja taktinius planus.

Priesstartinis drugys pasireiskia organizmo funkciju suaktyvejimu, pulso padaznejimu, kraujospudzio pakitimu, nervu sistemos dirglumu, nemiga, gincais su draugais, treneriu ir kt.

Priesstartines apatijos busenoje pagrindines organizmo funkcijos nesuaktyveja, nervu sistemos slopinimas padideja, sportininkas nenori galvoti apie varzybas, bijo startuoti, nepasitiki savo jegomis, mieguistas, snaudzia, ziovauja.

Trenerio ir paties sportininko pastangomis priesstartine busena galima pakeisti. Tai daroma dazniausiai per pramanksta. Kai krecia priesstartinis drugys, per pramanksta slidininkas turi slysti letai ir gana ilgai, mankstos pratimus daryti is leto, stengtis giliai kvepuoti. Labai padeda raminamasis masazas. Kai apima priesstartine apatija, slidininkas turi slysti labai greitedamas, mankstos pratimus daryti energingai, suoliuoti, trumpas atkarpas iveikti labai greitai. Geriausia pramanksta daryti su komandos draugais.

Rengiant slidininka sartuoti varzybose, nepakanka vien suaktyvinti jo funkcijas priesstartines busenos metu. Pries starta reikia isjudinti is rimties daug organu bei sistemu, daryti pramanksta, kad suaktyvetu sirdies darbas, padidetu kraujagysliu spindis ir elastingumas, kad padaugetu funkcionuojanciu kapiliaru raumenyse bei sirdies audinyje. Tada sirdis ir raumenys gauna daugiau deguonies ir energetiniu medziagu. Mankstos pratimai pagerina sanariu paslankuma, padidina judesiu amplitude bei raumenu elastinguma, optimaliai sudirgina kaip tik tuos nervu centrus, kurie dalyvaus, startuojant varzybose. Antroji pramankstos dalis pagal ritma, tempa, judesiu struktura turi buti tokia pati kaip varzybose, tai yra repeticija pries varzybas.

Slidinėjimas. (2015 m. Vasario 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/slidinejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:46