Smf studentų socialinio kapitalo kaupimas naudojantis socialiniais internetiniais tinklais


Viešojo administravimo tyrimas. Įvadas. Socialinis kapitalas ir socialiniai tinklapiai. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Šiuolaikinei socialinio kapitalo sampratai didžiausios įtakos turėjo XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais paskelbti prancūzų sociologo Pierre Bourdieu, JAV ekonomisto ir sociologo James Coleman, o ypač amžių sandūroje ir XXI a. pradžioje Robert Putnam darbai. Socialinio kapitalo sąvoka turi gilias šaknis sociologijos, ekonomikos, istorijos bei politinių mokslų disciplinose. Minėti autoriai P. Bourdieu ir J. Coleman sutelkia savo dėmesį į socialinį kapitalą kaip socialinių struktūrų išteklius, kurie palengvina individo ir bendruomenės veiksmus, atitinka bendrus tikslus. Anot R. Putnam, socialinis kapitalas – tai ryšiai tarp individų, socialiniai tinklai ir iš jų kylančios abipusiškumo (angl. reciprocity) ir patikimumo (angl. trustworthiness) normos. R. Putnam socialinį kapitalą mato tai kaip bendruomenės atributą, su nauda visiems nariams. Kiti minėti autoriai socialinį kapitalą apibrėžia kaip turtą, kuris susikaupia asmenims per atributus, tokius kaip ryšių stiprumas, tinklo pozicija ir turimi ištekliai tokie kaip socialiniai ryšiai. Sutapimas tarp šių nuomonių yra tas, kad normos ir lūkesčiai tarp žmonių yra socialinio kapitalo medžiaga.

Robert Putnam teigia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. antroje pusėje pradėjo ryškėti socialinio kapitalo nykimo tendencijos. Autorius pažymi, kad amerikiečių pilietinis ir politinis aktyvumas sumažėjo, jie pradėjo mažiau bendrauti tarpusavyje, mažiau domėtis viešaisiais reikalais, autoriaus teigimu, pagrindinė socialinio kapitalo nykimo priežastis yra laisvalaikio privatizacija, kuri sietina su informacinių technologijų įtakos laisvalaikiui didėjimu.

Šiuolaikinių visuomenių kontekste diskusijos apie veiksnius, turinčius įtaką socialinio kapitalo dinamikai yra dažnas ir aktualus aspektas. Vis daugiau mokslininkų stengiasi įvertinti ir apmąstyti, kokias pasekmes socialiniam kapitalui gali turėti spartus socialinių tinklų skverbimasis į žmonių kasdienį gyvenimą. Socialinis internetinis tinklas – interaktyvi interneto struktūra vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, keičiasi informacija, automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. Moksliniuose tyrimuose yra siekiama atskleisti ar bendravimas socialiniuose tinkluose skatina žmones atsiskirti nuo aplinkinių, vengiant realaus bendravimo su kitais žmonėmis, pakeičiant jį bendravimu internetinėje erdvėje, o galbūt priešingai: sukuria papildomą arba alternatyvią erdvę komunikavimui su jau pažįstamais žmonėmis bei naujų pažinčių užmezgimui ir palaikymui, palengvina žmonių galimybes kaupti socialinį kapitalą?

Socialiniai tinklai, suburiantys žmones, kurie yra panašūs vieni i kitus (susiejantis socialinis kapitalas), dažniau yra nepageidaujamų socialinių pasekmių šaltinis negu tinklai, jungiantys

skirtingus individus ar jų kolektyvus (sujungiantis socialinis kapitalas). Putnam apibrėžia socialinį kapitalą kaip socialinius tinklus ir jų jungtines normas, duodamas suprasti, kad tai yra ir tinklas ir tinklo padarinys, nes kiti i socialinį kapitalą supranta kaip procesą, o ne apčiuopiamą daiktą. Socialiniai tinklapiai kaip ir santykiai keičiasi yra formuojami ir apleidžiami. Ypatingai reikšmingi pasikeitimai socialiniuose tinkluose įvyksta, kai asmuo pakeičia savo gyvenamąją vietą, kurioje per tam tikrą laikotarpį jo socialinis tinklas buvo suformuotas. Dažnas pavyzdys, kuomet jaunimas išvažiuoja studijuoti į kitus miestus, šalis, palikdami savo namus, šeima, mokyklos draugus, su kuriais jie palaikė vertingus ryšius. Šie ryšiai paprastai yra perkeliami ir performuojami naujoje erdvėje. Studentai taip pat kuria naujus tinklus, kurie daro įtaką socialinio kapitalo kaupimui, tačiau ne visuomet yra išnaudojamos visos socialinių tinklapių suteikiamos galimybės, kaupiant socialinio kapitalo medžiagą.

Problema. Žmonės, pradėję naudoti internetą, mažiau bendrauja su šeimos nariais, silpnėja jų socialiniai ryšiai su žmonėmis, gyvenančiais toje pačioje vietovėje, jie dažniau jaučiasi prislėgti ir vieniši.

Objektas. Studentų naudojimasis internetiniais socialiniais tinklais kaip socialinio kapitalo kaupimo forma.

Tikslas. Ištirti SMF studentų socialinių ryšių kūrimą internetiniuose socialiniuose tinklalapiuose bei naudojimosi socialiniais tinklais elgseną, sąlygojančią socialinio kapitalo kaupimo galimybes.

Apibūdinti socialinio kapitalo samprata, aptarti populiariausius socialinius tinklapius ir nustatyti ryšį tarp socialinių tinklų ir socialinio kapitalo.

Ištirti SMF studentų veiksnius ir motyvus, lemiančius jų dalyvavimą internetiniuose socialiniuose tinklalapiuose

Išanalizuoti SMF studentų užsiimama veikla socialiniuose internetiniuose tinklalapiuose.

Išsiaiškinti ryšį tarp internetinių socialinių tinklapių ir socialinio kapitalo formų.

SMF studentai socialiniais internetiniais tinklais naudojasi bendravimo pagrindais, siekdami komunikuoti, palaikyti ryšius su artimaisiais, draugais.

SMF studentų pagrindinis tikslas socialiniuose tinklalapiuose – laisvalaikio praleidimas.

SMF studentai naudojasi socialiniais internetiniais tinklais, siekdami gauti jiems naudingos bei aktualios informacijos, pasidalinti ja su kitais interesantais.

Smf studentų socialinio kapitalo kaupimas naudojantis socialiniais internetiniais tinklais. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/smf-studentu-socialinio-kapitalo-kaupimas-naudojantis-socialiniais-internetiniais-tinklais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:45