Smulkių ir vidutinių įmonių audito ypatumai


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Audito samprata. Smulkių ir vidutinių įmonių samprata bei taikomi audito ypatumai. Finansinių ataskaitų peržvalgos. Pagrindiniai reikalavimai. Peržvalgos ir audito palyginimas. Peržvalgos ataskaitų paskirtis ir nauda. Įstatymais nustatyti peržvalgos reikalavimai Europos sąjungoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pastaraisiais metais audito paslaugų poreikis nuolat didėja. Auditorių rūmai ir audito įmonės plečia savo veiklą: daug dėmesio skiriama paslaugoms, susijusioms su Europos Sąjungos paramos naudojimo auditu ir konsultacijomis. Keliami reikalavimai, kad auditas atitiktų tarptautinius audito standartus, geriausią Europos Sąjungos šalių praktiką ir Europos Sąjungos lėšų auditui keliamus reikalavimus. Kokybiški audito rezultatai turėtų skatinti ekonominę ir socialinę Lietuvos plėtrą.

Siekiant audito paslaugų kokybės, nuolat tobulinami audito veiklą reglamentuojantys teisės aktai, audito standartai, kiti reglamentai. Vien per pastarąjį pusmetį įsigaliojo devyni naujos redakcijos nacionaliniai audito standartai. Šie pokyčiai reikalauja keisti auditorių darbo planus, susieti juos su esama sistema.

Smulkių ir vidutinių įmonių atliekamas auditas šiek tiek skiriasi nuo didelių įmonių audito. Jų atlikimo metodika yra siauresnė, nes įmonės turi mažiau darbuotojų, pajamų šaltiniai yra taip pat nedideli bei glaustesnė apskaita.

Darbo objektas: smulkių ir vidutinių įmonių audito atlikimo ypatumai.

Darbo uždaviniai:

Aptarti audito sampratą;

Pateikti smulkių ir vidutinių įmonių audito ypatumus;

Palyginti auditą su peržvalga;

Pateikti išvadas.

Toliau apibendrinsime pačią auditoriaus tyrimo metodiką ir pagrindinius darbo aspektus.

Taigi, pasitelkus 1005-ąjį TAPN (tarptautinės apskaitos praktikos nurodymas) maža ir vidutinė įmonė yra įmonė:

Aukščiau pateikti kokybiniai požymiai nėra išsamūs, jie būdingi ne tik mažoms ir vidutinėms įmonėms, be to, MVĮ nebūtinai turi visus tuos požymius. Tačiau, paprastai šioms įmonėms būdingas (1) punkte nurodytas požymis ir vienas ar keli (2) punkte pateikti požymiai.

Taigi, vadovaudamasi 1005-uoju TAPN toliau pateiksiu plačiau apibrėžiamus MVĮ požymius.

Nuosavybės ir valdymo koncentracija. Mažos ir vidutinės verslo įmonės savininkų paprastai turi nedaug, o dažnai – tik vieną savininką. Vadovauti įmonei savininkas gali pasamdyti vadovą, bet dažniausiai kasdieninei įmonės veiklai savininkas vadovauja pats. Panašiai yra ir mažesnėse ne pelno siekiančiose organizacijose ir valstybinio sektoriaus įmonėse: dažnai už įmonės veiklą oficialiai yra atsakingi keli asmenys, bet asmenų, vadovaujančių įmonės kasdieniniai veiklai, gali būti nedaug. Terminas „savininkas-vadovas“ šiame TAPN vartojamas kalbant apie įmonių savininkus, kurie vadovauja kasdieninei įmonės veiklai. Jei savininkas kasdieninėje veikloje nedalyvauja, terminas „savininkas-vadovas“ reiškia tiek savininkus, tiek įmonei vadovauti pasamdytus vadovus.

Nesudėtinga apskaita. Tam, kad MVĮ atitiktų susijusių įstatymų ir reguliavimo institucijų reikalavimus, taip pat patenkintų savo poreikius, įskaitant finansinių ataskaitų sudarymą ir auditą, jos turi užregistruoti pakankamą apskaitos įrašų kiekį, todėl apskaitos sistema turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta, kad:

Ribota vidaus kontrolė. Dėl mažų ar vidutinių įmonių dydžio ir ekonominių priežasčių sudėtinga vidaus kontrolė tokiose įmonėse nėra būtina ar pageidaujama. Kadangi darbuotojų jose būna nedaug, visiškai atskirti pareigų neįmanoma, tačiau svarbiausiose srityse net ir labai mažose įmonėse tikslinga nors kažkiek atskirti pareigas arba taikyti kitas nesudėtingas, bet veiksmingas kontrolės priemones. Savininko-vadovo kasdien vykdoma kontrolė taip pat gali būti gana naudinga, kadangi jis yra asmeniškai suinteresuotas saugoti įmonės turtą, vertinti įmonės rezultatus ir kontroliuoti jos veiklą. Mažos ar vidutinės įmonės savininkas-vadovas užima dominuojančią poziciją. Svarbus vadovavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms bruožas yra tai, kad savininkas-vadovas tiesiogiai kontroliuoja visus sprendimus ir bet kuriuo metu gali asmeniškai dalyvauti, siekdamas užtikrinti tinkamą atsaką į besikeičiančias aplinkybes. Šios kontrolės taikymas taip pat gali kompensuoti šiaip silpnas vidaus kontrolės priemones. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai pareigos, susijusios su pirkimu ir pinigų išmokėjimu, nėra visiškai atskirtos, vidaus kontrolė sustiprinama, jei savininkas-vadovas pats pasirašo visas sąskaitas. Jei savininkas-vadovas tame nedalyvauja, kyla didesnė rizika, kad darbuotojai įvykdys apgaulę ar padarys klaidą ir kad apgaulė ar klaida nebus aptikta. Nors sudėtingų vidaus kontrolės priemonių nebuvimas pats savaime ir nerodo, kad yra didelė apgaulės ar klaidos rizika, savininko-vadovo dominavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti pareigomis. Jei vadovybė kontrolės priemonių nepaiso, tai gali turėti neigiamų padarinių bet kokios įmonės kontrolės aplinkai ir padidinti vadovybės apgaulės arba reikšmingo iškraipymo finansinėse ataskaitose riziką. Pavyzdžiui, savininkas-vadovas darbuotojams gali išmokėti pinigus, ko be pateisinančių dokumentų jie paprastai nedarytų. Savininko-vadovo įtaka auditui ir galimybė nepaisyti vidaus kontrolės priemonių labai priklauso nuo jo paties sąžiningumo, požiūrio ir motyvų. Atlikdamas mažos ar vidutinės įmonės auditą, kaip ir bet kurio kito audito metu, auditorius vadovaujasi profesiniu skeptiškumu. Tai yra svarbus veiksnys, į kurį, vertindamas audito riziką, planuodamas audito darbo pobūdį ir apimtį, vertindamas audito įrodymus ir vadovybės pareiškimų patikimumą, auditorius turi atsižvelgti.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5260 žodžių)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Smulkių ir vidutinių įmonių audito ypatumai
    10 - 10 balsai (-ų)
Smulkių ir vidutinių įmonių audito ypatumai. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/smulkiu-ir-vidutiniu-imoniu-audito-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:44