Smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimas


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Verslo samprata ir esmė. SVV situacija Lietuvoje. Es parama lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui. ES suteikta parama Lietuvai. ES struktūriniai fondai. Bendrasis programavimo dokumentas. Valstybės parama lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui. Mokesčių lengvatos. Verslo paramos institucijų veikla. Finansinė valstybės parama. Išvados. Literatūra.


SVV politiką Lietuvoje formuoja kelios institucijos. Tai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei jų asociacija, verslo konsultaciniai centrai, 2002 m. įsteigta UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ (INVEGA), Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija, nacionalinė smulkaus ir vidutinio verslo konfederacija, o taip pat užsienio šalių organizacijos/donorai.

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (FIFG). Fondo tikslas – subalansuotas išteklių valdymas ir konkurencingų struktūrų kūrimas. Paramos gavėjai – žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės, žvejai. Paramos sritys:

teritorijų priklausomumo nuo žuvininkystės restruktūrizavimas (ankstyvas žvejų išėjimas į pensiją);

Sanglaudos fondas. Šis fondas skirtas finansuoti stambius aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrinius projektus, kurių vertė yra virš 10 mln. eurų.

Iš struktūrinių fondų finansuojami yra tik ekonomiškai naudingi tačiau finansiškai greitai neatsiperkantys projektai dėl rinkos netobulumo ar konkurencijos nepakankamumo. Taip pat būtinas yra projektų atitikimas BPD remtinoms veikloms. Yra kompensuojamos išlaidos projektui įgyvendinti, jas apmokant dalimis pagal faktines patirtas išlaidas. Tinkamos išlaidos:

Analizuojant ES paramą 2004-2006 metams, galima teigti, kad bendras lėšų kiekis, skiriamas tiesioginei paramai verslui yra didelis. Siūloma vidutinės paramos vienai SVV įmonei suma yra didelė. Tai numatyta siekiant padidinti programos poveikį ir supaprastinti jos valdymą, tačiau būtų tikslingiau paremti didesnį skaičių įmonių, teikiant joms vidutiniškai mažesnes subsidijas, nes toks pasirinkimas padidintų potencialų programos poveikį visuose regionuose.

Nors ir numatoma skirti paramą naujai besikuriančioms įmonėms, visgi pagrindinis dėmesys yra skiriamas jau veikiančioms įmonėms, ypač didesnėms. Mūsų nuomone, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas naujoms įmonėms bei mikroįmonėms

Vyriausybės parengtas BPD – konservatyvus, nepakankamai suderintas su Ilgalaike Lietuvos ūkio plėtros strategija, joje numatytais krašto raidos prioritetais, ūkio šakų raidos tendencijomis. Per silpni ryšiai tarp atskirų BPD prioritetų. Dokumente stinga pusiausvyros tarp investicijų į infrastruktūrą ir į žmogiškųjų išteklių bei aukštųjų technologijų plėtrą. Pastarajai sričiai skiriama tik 18,3% visų BPD numatytų lėšų: Lietuva tarp dešimties naujųjų ES narių beveik mažiausią ES struktūrinių fondų dalį numato skirti žmogiškiesiems ištekliams. Prioriteto suteikimas investicijoms į fizinę infrastruktūrą reiškia, kad „greitos investicijos“ gali sukurti daug laikinų darbo vietų, bet nebus pasirūpinta Lietuvos žmonių aukštesne profesine kvalifikacija, jų gebėjimu konkuruoti atviroje darbo rinkoje, o paramos mokslui ir inovacijų diegimui stygius gali nulemti ilgalaikį technologinį krašto atsilikimą apskritai. Lietuvos BPD daugiausia lėšų numato skirti „didiesiems infrastruktūros plėtros projektams“: toks pasirinkimas nepadės siekti tolygesnės krašto ekonominės ir socialinės raidos, jis nesumažins esamo atotrūkio tarp trijų didžiųjų šalies miestų ir likusių regionų. Pavyzdžiui, Airijoje tolygus ekonomikos augimas buvo pasiektas balansuojant viešąjį finansavimą: daugiausiai finansuoti regionų viešieji projektai, o verslo projektai dėl infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos poreikio natūraliai telkėsi didesniuose miestuose ir ypatinguose regionuose.

Rengiant BPD neatsižvelgta į Lietuvos regioninės politikos įgyvendinimo nuostatas: dokumente neprojektuojama parama silpnesniems šalies regionams. Tik Ūkio ministerija yra numačiusi vertindama projektus skirti papildomų balų, jei projektas įgyvendinamas probleminiuose regionuose. Kitose ministerijose apskritai yra susiaurintos regioninių paraiškų teikimo galimybės. Pagal dabartinį BPD teikiant paramą kaimui, socialinė kaimo žmonių diferenciacija turėtų dar labiau išaugti: dokumento reglamentuota parama nukreipiama į stambius ūkius, smulkesniems žemdirbiams ji beveik neprieinama. Kaimo žmonės nėra pakankamai skatinami imtis įvairesnių verslų: žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sričių įvairinimui BPD skiria vos šeštąją dalį kaimo ir žuvininkystės plėtrai numatytų lėšų.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2013 m.
  • 27 puslapiai (6546 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 193 KB
  • Smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimas. (2013 m. Rugsėjo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/smulkiu-ir-vidutiniu-imoniu-kreditavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:52