Smurtą patyrę vaikai


Diplominiai darbai apie smurta pries vaikus. Smurtas pries vaikus rasinys. Smurtas prieš vaikus kursiniai darbai. Smurtas pries vaikus seimoje kursinis. Mokslu darbai apie smurta seimoje pries vaikus. Korekcija smurto. Smurtą patyrusių vaikų bendravimo sunkumai. Rasinys apie patyrusius smurta. Fizini smurta patyre vaikai seimoje kursinis darbas. Bakalauro darbai smurtas.

Psichologijos kursinis darbas. Smurtą patyrusių vaikų fizinio ir psichinio vystymosi edukacinis tyrimas. Turinys. Įvadas. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Smurto prieš vaikus dažnumas. Smurto prieš vaikus priežastys. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto. Pedagoginė vystymosi korekcija. Tyrimo procesas. Tyrimo rezultatai. Išvados.


Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai sumuštus vaikus. Lietuvos respublikos konstitucijos 21 straipsnis teigia: žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. (Lietuvos respublikos konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. (adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejai susilaukia visuotinio pasmerkimo.

Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių – skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi ir kitų, o tai geriausia terpė smurtui. (vaikų fizinė ir seksualinė prievarta, 1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų globos namuose.

Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi atsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti, šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą, preivartą.

Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą tyrinėjo burke (1995), sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius agresyvų tėvų elgesį tyrė greenland (1987), wind (1994).

Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (nepilnamečiai, padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000). Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo leliūgienė (1997). Buvo atlikta agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio smurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeimoje reikalauja išsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinį vystymąsi.

Smurtą patyrę vaikai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/smurta-patyre-vaikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:25