Smurtas prieš vaikus teisinio reglamentavimo problema Lietuvoje XXI laikotarpiu


Teisės kursinis darbas. Įvadas. Smurtas prieš vaikus. Smurto paplitimas. Smurto problemos aktualumas ir pagalbos organizavimas Lietuvoje. Smurto priežastys. Išvada. Literatūra.


Daugiausia nuo smurtinių išpuolių nukenčia paaugliai, o net trečdalis žmogžudysčių tarp jaunų asmenų aukų sudarė jaunesni nei 5 metų vaikai. Taip pat paauglystės metu padidėja tikimybė ne tik tiesiogiai patirti smurtą, bet ir tapti jo liudininku. Smurtas prieš vaikus gali būti mirtinas arba nemirtinas.

šie apibūdinimai mini tik fizinį sužalojimą. Todėl Pasaulio Sveikatos Organizacija smurto apibrėžimą išplečia ir įvardija kaip tikslingą fizinės jėgos arba galios panaudojimą prieš save arba kitą asmenį, asmenų grupę arba bendruomenę, kai yra didelė tikimybė, kad jis gali baigtis arba baigiasi sužalojimu, mirtimi, psichologine žala, blogu elgesiu arba nepriežiūra.

pilnametystės. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija vaikų smurtą įvardija kaip

Smurtui, kuris nukreiptas prieš vaikus, apibūdinti Lietuvoje dažniausiai vartojama sąvoka yra „smurtas prieš vaikus“, tuo tarpu publikacijose anglų kalba vartojami šie terminai:

• child abuse – smurtas prieš vaiką;

Smurtas gali būti skirstomas pagal trukmę, sunkumą ir tipą. Pasaulio Sveikatos Organizacija smurtą skirsto į tris dideles kategorijas: į save nukreiptą, tarpasmeninį ir kolektyvinį smurtą. Pagal prigimtį smurtas skirstomas į fizinį, seksualinį, psichologinį (emocinį) ir nepriteklių arba nepriežiūrą. Bet kuri smurto rūšis, nukreipta į vaiką, apribojama smurtu, patiriamu iki 18 metų.

Seksualinis smurtas – vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurią ne visiškai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ir gauti su šia veikla susijusį pelną. Seksualinis smurtas apima seksualinius santykius, susijusius su prasiskverbimu (vaginaliniai, analiniai, oraliniai santykiai); daiktų kišimą į lytinius organus; vaiko vertimą masturbuotis, glostyti suaugusiojo lytinius organus; vaiko glostymą, masturbavimąsi, bučiavimąsi siekiant seksualiai pasitenkinti; lytinių organų demonstravimą vaikui; kalbėjimą su vaiku seksualinio pobūdžio kalba, nepadorių gestų demonstravimą. Dažnai fizinis ir seksualinis smurtas tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Ši sąveika pagrįsta galia, nes auka, bijodama fizinio smurto, gali slėpti seksualinį smurtą. Bet kuriam seksualiniam kontaktui nepilnametis negali duoti visaverčio sutikimo dėl savo psichologinės ir socialinės nebrandos. O atskirti to paties amžiaus mažamečių seksualinį tyrinėjimą, atitinkantį tam tikrą raidos etapą, nuo vaikui žalingų veiksmų kartais būna sunku.

Psichologinis (emocinis) smurtas – literatūroje psichologinio ir emocinio smurto sąvokos dažnai painiojamos ir vartojamos kaip sinonimai. Nors šios sąvokos yra panašios, bet jų nereikėtų tapatinti. Emocinis smurtas pakenkia emocijoms, trikdo asmens emocinį vystymąsi (vaikas tampa uždaras, gali atsirasti netikėtų pykčio ir smurto proveržių, gali atrodyti bejausmis ir šaltas), o psichologinis smurtas daro neigiamą įtaką psichikos raidai (vaikai būna mažiau prieraišūs, jiems nustatoma depresija, neretai sunkiai užmezga ilgalaikius santykius, o patys, tapę tėvais, gali pratęsti agresijos ciklą naujoms kartoms). Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos, Lietuvos Respublikos nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 programa vartoja emocinio smurto sąvoką ir nurodo, kad tai „nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie nefizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai“. Kadangi literatūroje aptinkama įvairių šios smurto rūšies pavadinimų, o duomenis apie smurtą renkančios institucijos iki šiol vartoja psichologinio smurto sąvokas, taip pat dėl to, kad vis dar nėra nustatytų ir praktikoje taikomų teismo medicininių kriterijų įvertinant psichologinį ar emocinį smurtą, šiame moksliniame darbe, siekiant remtis statistikoje pateikiamais duomenimis, bus vartojama psichologinio smurto sąvoka. Skiriamos 5 žalojančio elgesio kategorijos: atmetimas – kai grasinama, kad vaikas bus paliktas; izoliavimas – kai stengiamasi apriboti vaiko dalyvavimą socialinėse veiklose; terorizavimas – kai grasinama vaikui įvairiomis bausmėmis arba palaikomas grėsmės ir baimės klimatas; ignoravimas – kai globėjas yra psichologiškai nepasiekiamas ir neatsako į vaiko elgesį; išnaudojimas – kai vaikas skatinamas įgyti klaidingų socialinių įgūdžių – vagiliauti, elgetauti.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3959 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Smurtas prieš vaikus teisinio reglamentavimo problema Lietuvoje XXI laikotarpiu
    10 - 5 balsai (-ų)
Smurtas prieš vaikus teisinio reglamentavimo problema Lietuvoje XXI laikotarpiu. (2015 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/smurtas-pries-vaikus-teisinio-reglamentavimo-problema-lietuvoje-xxi-laikotarpiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:36