A.Sniečkus


A. sniečkus. Antanas sniečkus darbas apie jį.

Istorijos referatas. A. Sniečkus gimė 1903 m. Sausio 10 d. Pasiturinčių valstiečių šeimoje. Tėvas, kaip labiau išsilavinęs, buvo renkamas valsčiaus viršaičių. Šie keli faktai a. Sniečkui tapo baisiausia dėme ir gėda ir, kaip matome iš autobiografijos, sukėlė nemažų rūpesčių: “iš tėviškės išėjau, nes nusprendžiau nutraukti su ja ryšius, ir nuo 1919 metų su tėviške jokių materialinių ryšių neturiu. Nuo 1921 metų apskritai nesu buvojęs tėviškėje”. Taip rašė Sniečkus gruodžio 15d. Naudota literatūra.


A. Sniečkus gimė 1903 m. Sausio 10 d. Pasiturinčių valstiečių šeimoje. Šie keli faktai a. Sniečkui tapo baisiausia dėme ir gėda ir, kaip matome iš autobiografijos, sukėlė nemažų rūpesčių: iš tėviškės išėjau, nes nusprendžiau nutraukti su ja ryšius, ir nuo 1919 metų su tėviške jokių materialinių ryšių neturiu. Nuo 1921 metų apskritai nesu buvojęs tėviškėje . Taip rašė sniečkus gruodžio 15d.

Gal todėl ši gyvenimo aplinkybė ( tikrosios klasinės kilmės trūkumas) vertė jį būti smarkiai radikalesniam, negu buvo jo kolegos ar to reikalvo sąlygos. Dėl idėjinių sumetimų atsižadėjęs tėvų, o dėl politinių - nepriklausomos Lietuvos, a. Sniečkus nuo 1920 m. Tapo ištikimu komunistu bei rusijos komunistų partijos (vėliau vkp(b) - tskp) imperinės politikos įrankiu Lietuvoje.

1921 m. Dėl komunistinės veiklos jis buvo suimta, tačiau trūkstant įkalčių po poros mėnesių paleistas. Lkp ck rekomendavus, 1921 m. Liepos mėnesį nelegaliai emigravo į rusiją ir iki 1925 m. Gyveno smolenske. A. Sniečkaus gyvenime šis miestas paliko ženklų pėdsaką. Čia jis baigė universiteto darbininkų fakultetą, lkp ck spaustuvėje dirbo įvairių leidinių redaktoriumi, dalyvavo čon’o (časti osobovo naznačenija) - ypatingos paskirties dalinių - operacijose prieš maištingai nusiteikusius valstiečius ir kitus antitarybinius elementus . Kaip prisimena jo žmona m. Bordonaitė, a. Sniečkus, pats tiesiogiai paragavęs kovotojų duonos, pokario metais Lietuvoje gerai suprasdavo sunkų, labai pavojingą liaudies gynėjų darbą .

Tačiau čia, tarybų sąjungoje, a. Sniečkus buvo ne tik politinis emigrantas, bet ir potencialus tsrs partinis agentas kovai prieš buržuazinę Lietuvą . Jis net neturėjo teisės vadintis savo tikruoju vardu ir pavarde. Smolenske jį pažinojo kaip ivaną aleksandrovičių bogomolovą. Darbas spaustuvėje buvo taip pat susietas su konspiracija. Kartą laikraščio komunistas paskutiniame puslapyje buvo išspauzdintas smolensko miesto ir spaustuvės pavadinimas. Atvykęs iš maskvos leidyklos vadovas z. Angarietis perpyko: kur tavo protas užpoulė jis a. Sniečkų - dėti spaustuvės ir miesto pvadinimus į laikraštį, kuris nelegaliai siunčiamas į Lietuvą.

1924 m. A. Sniečkus tapo z. Angariečio pavaduotoju. Tai buvo partijoje pirmos atsakingos pareigos, pravėrusios jam politinės karjeros duris. 1925 m. Įstojo į maskvos plechanovo liaudies ūkio institutą, tuo pačiu metu dirbdamas lkp atstovybėje prie kominterno vykdomojo komiteto. Įvikiai, kardinaliai pakeitę a. Sniečkaus gyvenimą, prasidėjo 1926 m. Gruody Lietuvoje.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 11 puslapių (5148 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • A.Sniečkus
    8 - 3 balsai (-ų)
A.Sniečkus. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/snieckus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:08