Socialinė atskirtis: tendencijos ir įveikimo būdai


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Socialinė atskirtis - šiandieninės visuomenės problema. Socialinės atskirties struktūra ir apibrėžimai. Socialinę atskirtį įtakojantys faktoriai. Socialinė atskirtis Lietuvoje. Bedarbystės problema. Pagyvenę žmonės kaip socialinės atskirties grupė. Veiksmai skatinantys visuomeninę sanglaudą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vyriausybs veiksmai prieš socialinę atskirtį. Nedarbo pašalpa Lietuvoje. Lietuvos Respublikos pensininkų integracija į visuomenę. Europos Sąjungos įtaka kovojant su socialine atskirtimi. Išvados. Summary. Literatūros šaltiniai.


Kintant valdymui, visuomenei, kultūrai, ekonomikai keičiasi ir socialinės atskirties tendencijos. Nesikeičia tik viena- esminis požiūris, kad socialinę atskirtį, finansinę ar kultūrinę, reikia jei nenaikinti, tai nors mažinti ir neleisti jai plisti. Todėl yra ieškoma vis naujų būdų ir kelių kaip tai būtų galima kuo efektyviau įvykdyti. Kovoti su socialine atskirtimi padeda ne tik Socialinių reikalų ir darbo ministerija Lietuvoje, bet ir Vyriausybė, visuomenė, ir Europos Sąjunga, kurdama strategijas šiai problemai spresti.

Šio darbo autoriui, kaip jaunam žmogui, gyvenančiam XXI amžiuje ypatingai svarbu suvokti socialinės atskirties pasekmes. Visą pasaulį ištikus 2008 m. ekonominei krizei tapo aišku, kokia svarbi yra visuomeninė sanglauda, kadangi negali nuspėti, kada pats gali atsidurti už nustatyto, priimtino bendruomenei gyvenimo būdo ribų ir tapti vienu iš daugelio socialiai atskirtų asmenų. Šiandieną turėdamas darbą negali nuspėti ar rytoj bus tas pat, o dirbdamas, rodos, negali būti tikras ar sulauksi orios senatvės. Šios dvi socialinės atskirties grupės- bedarbiai ir pensijinio amžiaus žmonės, yra vienos iš aktualiausių šiandieną, kadangi tai yra mūsų dabartis ir ateitis, kurios kiekvienas norime kuo geresnės.

Išnagrinėti socialinės atskirties tendencijas Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į bedarbių ir pensijinio amžiaus žmonių padėti visuomenės kontekste.

Kursiniame darbe remiamasi požiūriu, kad bėgant metams socialinės atskirties grupių skaičius auga ir tai tampa vis gilesne problema;

Plačiau aptariamos dvi socialinės atskirties grupės: pensininkai ir bedarbiai;

Nagrinėjami su tema susiję literatūros šaltiniai, tai straipsniai, dokumentai reglamentuojantys kovą su skurdu bei socialine atskirtimi, įstatymai, Europos Sąjungos oficialūs leidiniai;

Analizuojami ir lyginami skirtingų laikotarpių statistiniai duomenys, kurie atskleidžia socialinės atskirties tendencijas.

1. Socialinė atskirtis – šiandieninės visuomenės problema: šiame skyriuje aptariamos socialinės atskirties sąvokos, kurias svarbu suprasti tam, kad būtų lengviau įžvelgti temos aktualumą. Taip pat aptariami veiksniai, kurie įtakojo šios problemos atsiradimą ir įsišaknijimą visuomenės kontekste. Nepastebint šių veiksnių, problema gali ne tik nemažėti, tačiau ir tapti vis rimtesne.

2. Socialinė atskirtis Lietuvoje: šiame skyriuje nagrinėjamos konkrečios socialinės atskirties grupės: bedarbiai ir pensininkai. Remiantis statistiniais duomenimis aptariamas nedarbo lygio kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes, aktyvumo lygis, pensijinio amžiaus žmonių skaičiaus pokytis bėgant metams ir pensijoms skiriamų išlaidų pokytis. Visa tai yra svarbu, kadangi nedarbo lygis ir pensijoms skiriamos išlaidos yra tiesiogiai proporcingos socialinei atskirčiai dėl nepakankamų pajamų.

3. Veiksmai skatinantys visuomeninę sanglaudą Lietuvoje: šiame skyriuje aptarsime Lietuvos valstybės pastangas siekiant sumažinti socialinę atskirtį. Kadangi ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, tačiau ir vioje Europos Sąjungoje, paramos ieškome ir už valstybės sienos ribų.

Socialiniai-ekonominiai: dažniausiai pasireiškia valstybę ištikus krizę ar mažo ekonominio išsivystymo šalyse, kada žmonės tampa socialiai nesaugiais ir nebegali užsitikrinti socialinių garantijų. Šiame darbe daugiausiai bus atsižvelgiama būtent į šiuos kriterijus.

Kultūriniai-psichologiniai: vienas iš istorinių pavyzdžių atitinkantis kultūrinę- psichologinę atskirtį yra žydų tautos genocidas vykdytas 1943-1945 m. Vokietijos nacių, vadovaujamų Adolfo Hitlerio. Masiškai žudomi žmonės vien tik dėl savo tautybės. Taip pat į šią sąvoką įtraukiama atskirtis dėl rasės, lytinės orientacijos, kultūrinių vertybių.

2008 m. pasaulyje įsiplieskusi krizė palietė ir Lietuvą. Smogusi iš finansinės pusės be abejonės palietė ir socialinį sektorių. Mažiausiai uždirbančiųjų padėtis dar labiau pablogėjo, tuo pat metu padidėjo ir pavojus įsiskolinti ar tapti nemokiems. Sunkiau tapo įsidarbinti jaunimui, dar neturinčiam darbo patirties, migrantams ir žemos kvalifikacijos asmenims, dažniausiai dirbantiems laikinus ir menkai apmokamus darbus, todėl jų gyvenimo sąlygos blogėja. Statistikos departamento duomenimis 2007 m. 4,3% nedarbo lygis 2008 m. šoktelėjo iki 5,8%, 2009 m. dar pakilo iki 13,7%, o 2010 m. net iki 17,8% ir tik 2011 m. sumažėjo iki 15,4%. Šią tendenciją iliustruoja 1 paveikslėlis.

Taigi kokia socialinės atskirties, dėl nedarbo lygio, bendroji padėtis bėgant metams? Kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje? Statistikos duomenys gana optimistiškai nuteikiantys. Kaip matome iš 2 paveikslėlio 2010 m. nedarbo lygiui šoktelėjus ir automatiškai užimtumo lygiui smukus jau 2011 m. nedarbo ir užimtumo lygis tampa panašesnis į 2009 m. taigi galime teigti, kad socialinė atskirtis dėl užimtumo stygiaus Lietuvoje ne auga, o, nors ir nežymiai, mažėja.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (6291 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 112 KB
  • Socialinė atskirtis: tendencijos ir įveikimo būdai
    10 - 10 balsai (-ų)
Socialinė atskirtis: tendencijos ir įveikimo būdai. (2015 m. Lapkričio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialine-atskirtis-tendencijos-ir-iveikimo-budai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:18