Socialinė bedarbystė


Sociologijos esė. Socialinės politikos pagrindai. Esė. Bedarbystė nedarbas.


Bedarbystė - tai žmogaus neužimtumas tam tikra veikla, už kurią yra gaunamos pajamos. Darbo rinkos terminų ir sąvokų žodyne darbas apibūdinamas kaip žmogaus fizinių bei protinių sugebėjimų naudojimas ekonominėms gėrybėms gaminti. Žinoma, dirbti gali ne visi žmonės, pavyzdžiui, nepilnamečiai, pensijinio amžiaus žmonės, neįgalumą turintys asmenys. Yra kelios bedarbystės kategorijos: sezoninis, funkcinis, struktūrinis, ciklinis. Didžiausią neigiamą įtaką žmogui turi ciklinis (ilgalaikis) nedarbas, dėl kurio mažėja ne tik asmens pasitikėjimas savimi, bet ir jo įsidarbinimo galimybės.

Bedarbystė yra labai aktuali socialinė problema, nes daro įtaką didelei visuomenės daliai. Nedarbas atsiliepia ne tik darbo neturintirms asmenims, bet ir dirbantiesiems. Viena iš populiariausių pagalbos bedarbiams teikimo įstaigų yra Lietuvos darbo birža. Nedarbo atveju socialinė apsauga apima pasyvias (nedarbo socialinio draudimo išmoka) ir aktyvias (profesinis mokymas, viešieji darbai ir kt.) darbo rinkos politikos priemones. Bedarbiams mokama socialinė pašalpa Lietuvoje siekia 350 litų. Tačiau be šios pašalpos, bedarbiams valstybė sukūrė papildomų paslaugų paketą: kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, maisto ir drabužių davinius.

  • Sociologija Esė
  • 2015 m.
  • 3 puslapiai (1014 žodžių)
  • Mokykla
  • Sociologijos esė
  • Microsoft Word 9 KB
  • Socialinė bedarbystė
    10 - 9 balsai (-ų)
Socialinė bedarbystė. (2015 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialine-bedarbyste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:38