Socialinė komandos (grupės) psichologija


Psichologijos kursinis darbas. Įvadas. Socialinės psichologijos samprata. Grupės charakteristika. Grupės samprata, grupės rūšys. Grupės struktūra. Grupės dinamika. Grupės klasifikacija. Kolektyvas. Išvados. Literatūra.


Žmogaus psichologija ir elgesys priklauso nuo socialinės aplinkos. Socialinė psichologija nagrinėja pačius santykius, tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. Tai mokslas apie žmonių grupių ir individo sąveikos psichinius reiškinius. Bendrumas lemia grupės sutelktumą, kuris yra pagrindinis jos socialinės bei psichologinės brandos rodiklis. Kai žmogus patenka į grupe kurioje jis jaučiasi svetimas, jis negali funkcionuoti, veikti, atsiskleisti, o kartais net patyria sunkia moralinė bei psichologinė trauma. Grupės nariai vieni kitiems gali padėti, tada santykiai bus naudingi, arba gali trukdyti, tada santykiai bus žalingi (Jacikevičius,1994).

Komanda palyginus su visuomene yra mažesnė ir trumpiau gyvuojanti, tačiau jai būdingas didesnis konkrečių, su kasdieniniu gyvenimu susijusių vertybių bendrumas. Kitaip tariant, dar tik formuojantys vaikas, tam tikroje sporto šakoje, ar būrelyje, kur yra sudaryta grupe iš tam tikro skaičiaus žmonių patiria daug daugiau išgyvenimų, kaip asmenybė sparčiau ugdosi, negu paprastoje aplinkoje, kur nėra tiksliai suformuluotas tikslas, nėra bendro intereso, išgyvenimų. Žmogaus veikla grupėje iš esmės skiriasi nuo individualios veiklos. Veikla grupėje reikalauja ir žinių ir įgūdžių, kurie yra reikalingi efektyviam bendravimui ir pastangų koordinavimui su kitais grupės nariais. Kuo kiekvienas žaidėjas yra stipresnis, kuo jo technikos veiksmai geresni, kuo geresni įgūdžiai, tuo geresnių rezultatų pasieks visa komanda. Tačiau komandoje negali būti jokio AŠ. Komandose, kur yra sudėtinga tarpusavio sąveika, tokio tipo komandos daug praranda dėl prastų tarpusavio santykių ir veiksmų nesuderinamumo. Komandiniame žaidime labai svarbu greta tobulinamų individualiųjų žaidėjų įgūdžių lygiai taip pat daug dėmesio skirti ir komandos, kaip vieneto, kūrimui. Kai nesusitarimai tampa stipresni, tarpasmeniniai santykiai taip pat tampa neigiami bei pradeda neigiamai veikti sportininkų psichinę būseną ir komandos psichologinį klimatą, o kartu sporto veiklos rezultatus.

Ši tema yra labai aktuali sportininkams ir treneriams siekiant aukščiausių rezultatų. Sportininkams, ypač komandinėse žaidimuose labai svarbus yra palankus klimatas, siekiant bendro tikslo. Dar ne iki galo yra išspręsta socialinė grupės (komandos) psichologijos problema, nes ji nuolat keičiasi, nėra pastovi, daugiau dinamiška ir judri.

Norint sėkmingai dalyvauti varžybose nepakanka gero fizinio ir taktinio pasirengimo. Šalia įgūdžių ir mokėjimų svarbūs ir intelektualiniai įgūdžiai bei grupiniai veiksmai. Todėl sportininkų būsena ir psichiniai procesai tampa labai reikšmingi. Žmogaus elgesys nėra pastovus, jis nuolat keičiasi priklausomai nuo to, kokia aplinka ir žmonės ji supa. Būdamas vienas tu negali atsiskleisti, reikšti savo nuomones, tai viskas pasireiškia socialinėje, grupinėje aplinkoje.

Socialinė psichologija – mokslas, kuris nagrinėja individo psichikos pokyčius grupės įtakoje bei individo psichikos įtaka grupei (Suslavičius, Valickas, 1999). Kitaip tariant, analizuoja organizuotų ir neorganizuotų žmonių grupių psichinius reiškinius bei žmogaus psichiką įvairiose socialinėse situacijose. Ji remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais. Pasakyti žodžiai ar teiginiai tampa reikšmingi tik tada, kai yra pagrįsti.

Socialinį ir psichologinį požiūrį į sportą galima pavadinti asmeniniu – komunikaciniu arba tarpasmeniniu, kurio dėka sportas suprantamas kaip sudėtinga komunikacijos, bendravimo, sąveikos, suvokimo įvertinimo, poveikio sistema. Vienas svarbiausių socialinės psichologijos principų – psichinius reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant ir sąveikaujant įvairiuose žmonių bendrijose, sąlygoja socialinė aplinka.

Tarpusavio sąveikos procesais įvairiuose žmonių bendrumose buvo susidomėta jau ankstyvuoju visuomenės vystymosi laikotarpiu. Didelės įtakos socialinės psichologijos vystymuisi turėjo G. Zimelio ir Č. Kuli darbai. Jie – pirmieji užsienio socialinės psichologijos atstovai, ėmę nagrinėti asmenybę ne abstrakčiai, apskritai, bet siedami jos bruožus ir ypatybės su procesais, vykstančiais žmonėms sąveikaujant grupėse arba su grupėmis ( Zimelis,; Kuli, 2007). Asmenybės negalima nagrinėti atsietai nuo socialinio konteksto, nuo aplinkos – tokią išvadą padarė G. Zimelis ir Č. Kuli.

Socialinė komandos (grupės) psichologija. (2015 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialine-komandos-grupes-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:38