Socialinė politika


Socialine politika referatas. Socialinės politikos konspektas. Socialinės politikos samprata. Socialinės apsaugos samprata. Soc.politika.com/referatai. Socialines apsaugos politikos samprata. Socialine apsauga referatas. Socialines geroves scenarijus. Socialine ekonomine politika konspektas. Socialine politika mokslu baze.

Ekonomikos konspektas. Socialinė politika. Socialinės apsaugos ir socialinės politikos samprata. Socialinės apsaugos sistema ir socialinė politika lietuvoje. Rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra akivaizdi gyventojų pajamų ir jų gerovės diferenciacija. Negalintys dėl ligos ar senatvės dirbti, praradę darbą ir pajamas žmonės lieka be pragyvenimo šaltinio. Tokiu atveju ypač svarbus vaidmuo tenka valstybės socialinės apsaugos politikai ir jos formuojamai socialinės apsaugos sistemai. Socialinės apsaugos samprata literatūroje yra interpretuojama įvairiai. Atskirose šalyse yra socialinės apsaugos įstatymai, doktrinos, kuriose apibrėžiama socialinė apsauga ir socialinė politika. Socialinė politika – teisinių, socialinių, ekonominių priemonių sistema, užtikrinanti tam tikrą pragyvenimo lygį bei būtinų lėšų tiekimą tiems asmenims, kurie dėl senatvės, ligos ir kitų rizikos faktorių prarado pajamas. Dabartinė socialinės apsaugos sistema pradėta kurti 1990 m. Atkūrus nepriklausomybę, imta formuoti socialinės apsaugos sistemą, būdingą rinkos ekonomikos šalims.


Rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra akivaizdi gyventojų pajamų ir jų gerovės diferenciacija.

Socialinės apsaugos samprata literatūroje yra interpretuojama įvairiai.

Socialinė apsauga – socialinių – ekonominių priemonių visuma, taikoma tiems gyventojams, kurie dėl tam tikrų priežasčių (senatvės, ligos, motinystės/tėvystės, šeimos aplinkybių, nepritekliaus) negali pakankamai apsirūpinti iš darbo ar kitokių pajamų. [1 paimta iš doc. T. Medaiskio 1998 – 1999 m. Skaityto kurso socialinės apsaugos politika . ].

Socialinė apsauga – tai piniginių ir natūrinių pašalpų ir paslaugų teikimas tam tikroms gyventojų grupėms. Socialinė apsauga saugo nuo tam tikros rizikos, susijusios su žmonių problemomis, atsiradusiomis dėl įvairių priežasčių (tame tarpe ir dėl mokslo techninės pažangos). Taigi, socialinė apsauga – tai visuma priemonių, kurių dėka sukuriamas solidarumas tarp žmonių, netekusių darbo pajamų ar turėjusių. Išlaidų. Svarbiausios priemonės – tai piniginės pašalpos, išmokamos visuotinai pripažintais socialinės rizikos atvvalstybėje vieningai reguliuojamų ir administruojamų priemonių visuma, taikoma konkrečiam rizikos atvejui, vadsocialinis draudimas. Šiuo atveju valstybės piliečiai savanoriškai, o dažniausiai privalomai, patys moka draudiminius įnašus ir, patyrę socialinę riziką, turi galimybę gauti socialinę pašalpą. Tokias sistemas dažniausiai remia vyriausybė. Socialinio draudimo sistemos veikia specifinių socialinio draudimo įmokų pagrindu. Socialinį draudimą reguliuoja įstatymai. Socialiniam draudimui charakteringa [2 žr. Ten pat. ].

Jis finansuojamas tikslinėmis įmokomis, kurios dalinamos tarp darbdavio ir dirbančsudaromas fondas, kuriame kaupiamos socialinio draudimo lėšos. Fondai gali veikti keliais principais.

Pay – as – you – go (payg) – einamųjų įmokų išmokų principas. Šis principas dar turi rezervinį fondą.

Funded – fonduojamu arba kapitalizuojamu principus. Įmokos kaupiamos asmeninėje sąskaitoje, osocialinės paramos atveju yra teikiamos pašalpos žmonėms, kuriems jų reikia. Šios paramos formos yra finansuojamos valstybės. Socialinei paramai charakteringa [3 paimta iš doc. T. Medaiskio 1998 – 1riba tarp socialinio draudimo ir socialinės paramos palaipsniui nyksta, nes įvairiose valstybėse yra nevienodi įstatymai. O ilgainiui tikimasi, kad išmokos, priskiriamos socialinei pašalpai, bus priskirtos socialiniam draudimui.

Kai kuriose valstybėse yra naudojamos ir kitokios socialinės paramos formos – socialinės kompensacijos.

Socialinė politika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialine-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:34