Socialinė psichologija elgesio modeliai


Psichologijos konspektas.

Socialinė psichologija elgesio modeliai.


Atsakomybės išsisklaidymo fenomenas – žmonių polinkis stebint kritinę situaciją delsti imtis atsakomybės jei šalia yra ir daugiau stebėtojų. Juo daugiau žmonių stebi kritinę situaciją, juo labiau kiekvienas iš jų yra linkęs laukti, kol padės kas nors kitas.

Daugelis daugiabučių gyventojų ne vieną kartą matė katytę, Žužą, prieš kelias dienas partrenktą automobilio ir gulinčią ant žolės, visai netoli jų namų, artėjančią prie mirties. Šis kritinės situacijos stebėjimas, žinant, jog kiekviena minutė šiai katytei yra aukso vertės, ir suvokiant, jog tokių stebėtojų yra daug daugiau bei laukiant, kol jie imsis iniciatyvos ir išgelbės katytę yra atsakomybės išsisklaidymo fenomenas.

Šį fenomeną esu ne kartą patyrusi ir pati. Važiuodama automobiliu, kelyje pastebėjau avariją, kurios metu buvo susidūrę du automobiliai; viename sėdėjo moteris, apimta isterijos, o kitame du vyrai, kurie nejudėjo. Aplink šią nelaimės vietą kaip mat susirinko būrys pravažiuojančių automobilių žiūrovų. Teko netrumpai palaukti, kol vienas vyras nubėgo pažiūrėti ar vyrai gyvi ir nuraminti moterį. Visi kiti minioje tik žiūrėjo, laikydami telefonus rankose, skambindami pagalbos telefonu, ir laukė kol kas kitas nubėgs prie nukentėjusiųjų.

Šiame straipsnyje pasireiškia deindivuduacijos fenomenas bosnių futbolo rinktinės sirgalių atžvilgiu. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centre, vykusiose futbolo varžybose tarp Lietuvos ir Bosnijos, pastarosios komandos laimėjimas sukėlė euforiją sirgaliams, kurie išlupo 275 kėdes, šešis metalinius rėmus, petardomis apdegino 12 kv. m. bėgimo takelio dangos. Bosniai tarp didelio būrio savo tautiečių prarado savo individualumo jausmą, savo suvokimo jausmą, atsakomybę už savo veiksmus ir pasidavę pašėlusios minios įtakai prisidėjo prie stadiono niokojimo, taip panaikindami savo savikontrolę, laužydami savo vertybes ir socialiai priimtas normas.

Šis fenomenas, mano nuomone, stipriai pasireiškia ir mokyklose, kuriose yra labai ūmi patyčių problema. Vaikų klasėse dažnai atsiranda asmuo ar asmenų grupė, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra atstumiama ir tampa patyčių objektu. Klasėje daugelis vaikų pasiduoda kitų įtakai ir tuomet kai keli vaikai šaiposi, užgaulioja, kartais net fiziškai kankina pasirinktą „auką“, tie vaikai prisideda prie jų. Galbūt toks elgesys nėra jiems priimtinas, tačiau tokiose situacijose tų moksleivių individualumas išnyksta, jie elgiasi nepriimtinai sau, bet tuo metu jie apie tai visai nepagalvoja.

„Durų į veidą“ taktika – sutikimo išgavimo taktika, kurią naudojant pageidaujamo elgesio pasiekiama pamažu mažinant pradinį prašymą.

Šioje istorijoje labai akivaizdžiai galima pastebėti ir numanyti, jog Somalio piratai naudojo „durų į veidą“ taktiką. Užgrobę „Sirius Star“ tanklaivį su 25 žmonių įgula, jie jau buvo suplanavę, kokios sumos, kaip išpirkos, prašys. Pirmiausia, piratai įgulos išlaisvinimui reikalingus pinigus įvardijo 25 milijonus dolerių, nors suprato, jog su jais, užgrobusiais laivą ir turinčiais 25 įkaitus, bus tariamasi ir prašoma išpirką sumažinti. Vėliau piratai išpirką sumažino iki 15 milijonų dolerių, taip paskatindami greičiau ją sumokėti. Taigi, pirmiausia piratai paprašė didelės sumos ir ją sumažino taip išgaudami sutikimą sumokėti išpirką.

Lietuvoje išgarsėjęs įvykis - du Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai po ilgų klaidžiojimų po sveikatos priežiūros įstaigas, esančias Vilniuje, vežė 1991 metais gimusį kaltinamąjį I. Molotkovą atgal į Švenčionių policijos areštinę, tačiau gavę papildomą užduotį užvažiavo į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Policijos pareigūnai trumpam išlipo iš automobilio, o I.Molotkovas pasinaudodamas esama situacija pagrobė automobilio priekyje paliktą automatinį ginklą su šovinių dėtuve ir pabėgo. Šio nusikaltėlio kelias valandas ieškojo apie 3000 policininkų. Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai, dėl kurių kaltės ir pabėgo nusikaltėlis, buvo teisinami, neva iki to įvykio jie buvo puikūs darbuotojai, labai atsakingi ir turintys daug nuopelnų, o šiai klaidai įtakos galėjo turėti pareigūnės nedidelė darbo patirtis. Čia ir išryškėja savanaudiška paklaida, jog atsakingi už policijos veiklą ir darbą pareigūnai savo darbuotojų nesėkmę aiškina išorinėmis savybėmis (komisariato pareigūnės darbo patirties trūkumą) ir pabrėžia jų puikų darbą iki lemiamo incidento vidinėmis savybėmis (atsakingumu, darbštumu).

  • Psichologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3256 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos konspektai
  • Microsoft Word 114 KB
  • Socialinė psichologija elgesio modeliai
    10 - 3 balsai (-ų)
Socialinė psichologija elgesio modeliai. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialine-psichologija-elgesio-modeliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:28