Socialinės ekonomikos galimybių projekcija švietimo politikoje


Politologijos magistro darbas. Paveikslų sąrašas. Lentelių sąrašas. Įvadas. Socialinė ekonomika. Socialinės ekonomikos samprata. Kanados patirtis. Socialinės ekonomika Europos Sąjungoje. Socialinės ekonomikos situacija Lietuvoje. Pilietinės visuomenės vaidmuo. Pilietinė visuomenė Lietuvoje. Pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų sąveika. Pilietinės visuomenės ugdymas. Švietimas. Lietuvos švietimo politikos gairės. Savanorystė kaip neformaliojo švietimo įrankis. Verslumo ugdymas švietimo pagalba. Socialinės ekonomikos galimybių projekcijos švietimo politikoje tyrimo rezultatų analizė. Empirinio tyrimo metodologija. Empirinio tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra. Santrauka. Summary. Priedai.


Temos aktualumas. Lietuva nuėjo pakankamai ilgą ir sudėtingą kelią, siekdama įstoti į ES. Apie tai jau kalbama kaip apie įvykusį faktą. Šis prisijungimas prie ES įtakoja įvairias mūsų gyvenimo sferas, tame tarpe ir ekonominę sferą. Iš tikrųjų, su Lietuvos Respublikos prisijungimu prie ES, pasikeitė ir verslo sąlygos Lietuvos įmonėms. Lietuvai yra aktualus naujasis viešasis valdymas, vis aktualesnis tampa ir bendruomenės skatinimas dalyvauti viešųjų paslaugų kūrimo ir teikimo procese. Kai kuriuose pažangiausiose pasaulio šalyse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, visas viešųjų paslaugų sektorius yra įvardijamas kaip socialinė ekonomika. Viena iš viešųjų paslaugų sričių yra švietimas, kuris kartu yra ir veiksminga socialinės ekonomikos plėtros priemonė ugdant žmonių, bendruomenių ir institucijų verslumą bei socialinę atsakomybę.

Temos ištirtumas. Dž. Dvarionas siūlo šį socialinės ekonomikos apibrėžimą: ,,[...]Socialinė ekonomika – tai tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė. Šių socialinės ekonomikos dalyvių tikslas – naudojantis rinka tenkinti savo narių ar bendruomenės poreikius: gaminti prekes, teikti socialines ar draudimo paslaugas, paskirstyti lėšas. Lietuvoje socialinė ekonomika svarstymo lygmenyje, palyginus naujas reiškinys, atskirų leidinių apie socialinę ekonomiką beveik nėra, todėl baigiamojo darbo pasirinkta tema yra aktuali.

Darbo naujumas. Lietuvoje socialinė ekonomika kaip ekonomikos ir viešojo valdymo sąveikos sritis yra naujovė, pradėta atidžiau svarstyti tik pastarąjį dešimtmetį.. Socialinės ekonomikos ir švietimo ryšys Lietuvoje iki šiol beveik neanalizuotas. Šis darbas atliekamas siekiant apibrėžti socialinės ekonomikos, ir švietimo politikos santykį, atkleisti svarbiausias sąveikos kryptis bei galimybes.

Tyrimo objektas – socialinės ekonomikos ir švietimo politikos ryšys.

Tyrimo problema – ar Lietuvos švietimo politikoje atsispindi socialinės ekonomikos funkcionavimas, ar yra kuriama tinkama aplinka socialinės ekonomikos plėtrai.

Tyrimo tikslas – nustatyti socialinės ekonomikos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje tendencijas ir jų santykį su formuojama bei įgyvendinama švietimo politika.

aptarti socialinės ekonomikos galimybių projekciją švietimo politikoje.

ištirti socialinės ekonomikos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje ypatybes

išnagrinėti politines socialinės ekonomikos plėtros Lietuvos švietime sąlygas ir skatinimo priemones Tyrimo metodai:

Darbo struktūra. Magistro baigiamajame darbe išskiriamos keturios dalys.

Pirmojoje darbo dalyje pateikiama socialinės ekonomikos samprata, pristatoma Kanados patirtis, nagrinėjama socialinė ekonomika ES ir Lietuvoje.

Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamas pilietinės visuomenės vaidmuo, jos situacija Lietuvoje, pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų sąveika ir ugdymas.

Trečiojoje darbo dalyje pateikiamos Lietuvos švietimo politikos gairės, nagrinėjama savanorystė, apžvelgiamas verslumo ugdymas švietimo pagalba.

Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama kiekybinio (empirinio) tyrimo duomenų analizė, kurios vertinimo metu atskleidžiamas socialinės ekonomikos trūkumai ir pateikiami galimi siūlymai šių problemų sprendimui.

Prieš plačiau analizuojant baigiamojo darbo temą pirmiausia turime aptarti šiame rašto darbe plačiausiai nagrinėjamą sąvoką – „Socialinė ekonomika“. Dažnai autorių yra pripažįstama, kad socialinė ekonomika savo esme yra trečiasis sektorius, užimantis vietą tarp labiau tradicinių privačiojo ir viešojo sektorių. Problema yra ta, kad ties tuo bendras autorių sutarimas ir pasibaigia. ES socialinės (solidariosios) ekonomikos sąvoka kiekvienoje šalyje taip pat svyruoja priklausomai nuo joje įsivyravusios ekonominės ir teisinės tradicijų, ir yra skirtingai suprantama ir reglamentuojama. Kadangi pasirinkome šią temą nagrinėti plačiau, vienas iš pradinių reikšmingų sąlyčio taškų yra socialinės ekonomikos terminologijos nustatymas.

Siekiant tai išsiaiškinti turėsime panagrinėti plačiau, kokias šaknis turėjo šis socialinis reiškinys ir kodėl iki šiol nėra unifikuoto, tarpvalstybiniu lygiu suderinto šios sąvokos apibrėžimo. Per pastaruosius du šimtmečius vyko besitęsianti nuolatinė teorijų kova ir buvo dedamos pastangos tinkamai įvertinti ir susieti ekonomikos ir ekonominių institutų panaudojimą socialinei naudai vystyti. Ši kova ir pastangos vyksta nenuslūgstančiai iki dabar, ir viena iš jos ypatybių yra diskusijos apimančios socialinės ekonomikos reikšmę ir jos vaidmenį.

  • Politologija Magistro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 63 puslapiai (16222 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos magistro darbai
  • Microsoft Word 386 KB
  • Socialinės ekonomikos galimybių projekcija švietimo politikoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Socialinės ekonomikos galimybių projekcija švietimo politikoje. (2016 m. Sausio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialines-ekonomikos-galimybiu-projekcija-svietimo-politikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:54