Socialinės paslaugos socialinės rizikos grupėms Lietuvoje: socialinė migrantų ir jų šeimų apsauga, jos teisiniai ir instituciniai aspektai


Sociologijos kursinis darbas.

Socialinės paslaugos socialinės rizikos grupėms Lietuvoje: socialinė migrantų ir jų šeimų apsauga, jos teisiniai ir instituciniai aspektai.


Darbo tikslas – ištirti socialines paslaugas socialinės rizikos grupėms Lietuvoje: socialinę migrantų ir jų šeimų apsaugą, jos teisinius ir institucinius aspektus.

Darbo uždaviniai:

Teoriškai išnagrinėti migracijos ir emigracijos priežastis bei pasekmes.

Manau, kad darbo rezultatų apžvalga taptų sisteminga soc. apsauga migrantams teisiniu ir instituciniu aspektu.

2) Migracijos intensyvumas – migrantų skaičius per tam tikrą laiką, tenkantis 1000 ar 10 000 tam tikros šalies ar rajono gyventojų;

Kapitalo telkimas stabiliai adaptacijai. Beveik visi emigrantai siekia to pačio tikslo – sukaupti kapitalo verslui pradėti ar kitoms svarbioms išlaidoms.

Pasak J. Jasaičio (2007), emigracija, prasidėjusi dar XIX a. antroje pusėje, iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio buvo sąlygojama tiek politinių, tiek ekonominių priežasčių: siekio išvengti persekiojimo už tautinę veiklą, prievartinės karinės tarnybos, kiek vėliau – vilčių sukaupti pradinį kapitalą būsimajam verslui Lietuvoje, gyventi demokratinėje santvarkoje. Išeivijos tematiką nagrinėjančioje literatūroje dažniausiai nurodomos trys emigracijos bangos. Pirmajai bangai priskiriami atvykusieji iki Antrojo pasaulinio karo, antroji daugiausia tapatinama su šio karo pabėgėliais, trečiosios pradžia skaičiuojama nuo vadinamosios „perestroikos“ (persitvarkymo) laikotarpio, žyminčio tam tikrą laisvėjimą tuomet dar sovietinės imperijos tebevaldomoje Lietuvoje.

Kaip jau buvo minėta, kas trečias ketvirtas sulaikytas migrantas (jų pačių teigimu) tėvynę paliko dėl karų ir etninių bei religinių konfliktų. Kiti teigia, kad migracija jiems yra vienintelis išsigelbėjimas iš pavojingos padėties. Pasak jų pačių, jie emigruoja norėdami išgelbėti savo gyvybę. Tačiau išsamesni pokalbiai su šiais migrantais apie jų ateities planus parodo, kad net jeigu jie ir bėga nuo pavojaus, vėliau jie pradeda ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, didesnių ekonominių galimybių ir trokšta pagerinti savo finansinę padėtį. Be to, jie puoselėja planus, įsikūrę savo tikslo šalyje, padėti likusiems tėvynėje savo šeimos nariams ir giminaičiams bei suteikti finansinę paramą, jeigi šie sumanytų emigruoti. Tai rodo, kad migracijos priežastys greičiausiai yra kaip tik ekonominės, nors migrantai dažnai bando tai neigti ir nurodo kitus motyvus – politinius, pavojų savo ir artimųjų gyvybei.

Suaugę neįgalūs žmonės: 1) turintys fizinę negalią; 2) turintys proto negalią.

Neįgalūs vaikai: 1) turintys fizinę negalią; 2) turintys proto negalią.

Rizikos grupės: 1) piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotikais; 2) grįžusieji iš įkalinimo įstaigų; 3) benamiai; 4) prostitutės; 5) bedarbiai ir kt.

Kas tai yra rizikos grupės, kokie žmonės jiems priklauso? Rizikos grupėms galima būtų priskirti asmenis, kurie prilyginami Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnyje išvardintiems asmenims, ir jiems pagalba teikiama šiais atvejais:

netekusiems tėvų globos vaikams ir našlaičiams;

Lietuvoje socialinių paslaugų administravimą reglamentuojančius teisės aktus galima suskirstyti į 10 sričių:

2004 metais priimtame Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra teigiama, kad užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ar įstaiga kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoja ir įgyvendina Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių integracijai. Lietuvos Respublikos valstybės paramos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys: 1) valstybinės kalbos mokymas; 2) švietimas; 3) užimtumas; 4) aprūpinimas gyvenamąja patalpa; 5) socialinė apsauga; 6) sveikatos apsauga; 7) visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją.

Ministerijos formuoja ir įgyvendina tokią politiką, kurios pagrindinis tikslas – rūpintis žmogumi, didinti jo pasirinkimo galimybes ar pasirūpinti jam būtinomis lėšomis, kai žmogus dėl objektyvių priežasčių negali savęs ar šeimos pakankamai aprūpinti iš darbo ar kitokių pajamų. Apskritys užsiima tais socialinių paslaugų klausimais, kuriems spręsti neužtenka savivaldybių teritorijos ar pajėgumo. Dažniausiai apskritys rūpinasi specifinių klausimų (brangių, retų) organizavimu, arba tokių, kurias netikslinga teikti savivaldybėms, nes nebūtų pakankamo potencialių klientų skaičiaus ar finansinio tikslingumo jas organizuoti. Savivaldybės analizuoja įvairių visuomenės grupių poreikius, planuoja lėšas, reikalingas socialinėms paslaugoms finansuoti, vertina, kurioms visuomenės grupėms ir kuriems asmenims reikia socialinių paslaugų, taip pat paskiria reikalingas paslaugas bei lėšas. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimą jų teritorijose gyvenantiems asmenims. Viena iš biudžetinių įstaigų teikianti socialines paslaugas asmenims, gyvenantiems savivaldybės teritorijoje yra Pabėgėlių priėmimo centras. Todėl trumpai supažindinsiu su centro misija, tikslais, uždaviniais ir funkcijomis bei įstaigoje vykdoma veikla.

  • Sociologija Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (8631 žodis)
  • Universitetas
  • Sociologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 568 KB
  • Socialinės paslaugos socialinės rizikos grupėms Lietuvoje: socialinė migrantų ir jų šeimų apsauga, jos teisiniai ir instituciniai aspektai
    10 - 6 balsai (-ų)
Socialinės paslaugos socialinės rizikos grupėms Lietuvoje: socialinė migrantų ir jų šeimų apsauga, jos teisiniai ir instituciniai aspektai. (2016 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialines-paslaugos-socialines-rizikos-grupems-lietuvoje-socialine-migrantu-ir-ju-seimu-apsauga-jos-teisiniai-ir-instituciniai-aspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:35