Socialinės rizikos šeimos kursinis darbas


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Socialinės rizikos šeimos. Socialinės rizikos šeimų rizikos veiksniai. Skurdas. Smurtas. Alkoholizmas. Socialinė atskirtis. Socialinės rizikos šeimų situacija Lietuvoje. Socialinės rizikos šeimos tyrimo analizė. Tyrimo organizavimas. Tyrimo analizė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Tema „Socialinės rizikos šeimos“ buvo pasirinkta todėl, kad šių šeimų problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Iš spaudos, televizijos, interneto sužinome daug informacijos apie beglobius vaikus vaikų namuose, apie girtų tėvų sumuštus vaikus, nepilnamečių nusikaltimus, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmes. Visos šios problemos ir nelaimės glaudžiai susijusios su socialinės rizikos šeimomis. Socialinės rizikos šeimų problemų sprendimų ieško psichologai, teisininkai, sociologai, politikai, – tokias problemas stengiasi spręsti įvairios tam skirtos institucijos. Ši tema labiau nagrinėjama valstybės lygmeniu, mokslinėje literatūroje mažiau nagrinėjamos socialiniu aspektu. Edukologai ir psichologai atlieka tyrimus susijusius su socialinės rizikos grupėmis ir rizikos grupės vaikais. Tai atpindi daugelio mokslininkų atliktuose tyrimuose (Smith, Carlson 1997; Motore 1995; Leliūgienė 2003, 2005 ir kt.). Sociologų darbuose plačiai analizuojami socialinės atskirties aspektai, kurie atspindi Grigo (1998, 2003), Zaleckienės (1998), Poviliūno (2001, 2003), Mikulionnienės (2005) ir kt. darbuose. Doc. dr. J. Guščinskienė ir doktorantė G. Kondrotaitė (Kauno technologijos universitetas) atliko mokslinį darbą apie socialinės rizikos šeimų problemas Pagėgių savivaldybėje. L. Žalimienė docentė, socialinio mokslo daktarė (Vilniaus universitetas) rašo įvairius straipsnius susijusius su socialinės rizikos šeimų ir kitomis visuomenės problemomis. Sužinoti visuomenės požiūrį apie socialinės rizikos šeimas, buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kuri padėjo sužinoti respondentų nuomones.

Darbo objektas: Socialinės rizikos šeimos.

Darbo tikslas: Išanalizuoti socialinės rizikos šeimų problemas.

Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti socialinės rizikos šeimas.

Tyrimo analizės tikslas: Išanalizuoti respondentų nuomonę apie socialines rizikos šeimas.

Nėra vieno tikslaus apibrėžimo, kuris tiksliai apibūdintų kas yra šeima. Šeima yra grupė asmenų, kuriuos tiesiogiai sieja giminystės ryšiai, o suaugusieji grupės nariai prisiima atsakomybę už vaikų globą ( A. Giddens, 2005). Šeima yra santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba (I. Leliūgienė, 1997). Kad ir kiek būtų skirtingų apibrėžimų, bet mintis ta pati, šeima yra neatsiejama nuo visuomenės išsisvystymo lygio, šeimoje žmogus gimsta, auga, vystosi, mokosi, tobulėja, bendrauja, kuria ateities vizijas. Šeima yra pati svarbiausia mūsų visų gyvenime, svarbi mums, mūsų vaikams, tėvams, seneliams. I. Leliūgienės knygoje (1997) „Žmogus ir socialinė aplinka“ rašoma, kad konkrečią šeimą apibūdina keletas parametrų:

Socialinės – ekonominės šeimos narių materialinės sąlygos užimtumas.

Šeimos santykiai dažniausiai būna gražūs, šilti, pagrįsti meilės, pagarbos jausmų. Tėvams labai svarbūs vaikų poreikiai, svarbi vaikų ateitis. Tėvai nori suteikti savo vaikams visas būtiniausias ir geriausias sąlygas gyventi, mokytis. Juk padėti vaikams užaugti dorais išsilavinusiais, atsakingais žmonėmis tėvų pareiga.

Lietuvos žiniasklaidoje, oficialiuose dokumentuose yra vartojama sąvoka „asociali šeima“. Dalė Kabašinskaitė (1999) tokias šeimas siūlo vadinti daugiaproblemėmis arba disfunkcinėmis. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (2006) yra vartojama sąvoka „socialinės rizikos šeima“. Analizuojant socialinės rizikos šeimas pastebėta, kad pastaraisiais metais jos tapo ypač ryškiu neigiamu socialiniu reiškiniu, kuris nagrinėjamas daugiausia valstybės lygmeniu. Mokslinėje literatūroje socialinės rizikos šeimos yra mažai nagrinėjama sociologiniu aspektu. Plačiau analizuojami socialinės atskirties aspektai, kurie atspindi Grigo(1998, 2003), Zeleckienės (1998), Poviliūno (2001, 2003) ir kt. darbuose.

Analizuojant socialinės rizikos šeimų problematiką, galima atkreipti dėmesį, kad viena iš labai rimtų pasekmių yra deviantinis socialinės rizikos šeimų narių elgesys. Tai nepriimtinas arba antisocialus elgesys, neatitinkantis visuomenės normų ir lūkesčių. Anot M. Leliūgienės nemaža rizikos veiksnių, kurie lemia socialinės rizikos šeimų atsiradimą, sąlygiškai galima skirstyti į dvi dideles grupes:

Šių šeimų problemas sukelia rizikos veiksniai: girtavimas, priklausomybė nuo azartinių žaidimų, vaikų nepriežiūra, smurtas šeimoje, skurdas, psichologinės problemos ir t.t.

Ko gero pagrindinė ir didžiulė problema socialinės rizikos šeimose yra alkoholizmas. Alkoholio vartojimo problemą turinti šeima yra disfunkcinė – tokioję šeimoje nėra visiškai patenkinami narių poreikiai, ji neatlieka savo funkcijų (Gadžinskienė, Gedminienė, 2011). Šeimose girtaujama, kai norima palengvinti emocines nuoskaudas, sumažinti psichinę įtampą. Alkoholio vartojimu norima užmiršti problemas, lengviau užmigti ir taip sparčiai artėjama prie priklausomybės alkoholiui. Pirmaisias XXI amžiaus metais buvo pasiektas savotiškas rekordas – 10 litrų absoliutaus alkoholio kiekvienam Lietuvos gyventojui. Alkoholikų šeimose labiausiai nukenčia vaikai, jiems tenka patiems rūpintis savimi. Vaikai augantys alkoholio problemų turinčiose šeimose, neretai savo šeimą apibūdina, kaip „nenormalią“ (Kubilienė, 2004). Lietuvoje alkoholizmo reiškinys, nepaisant alkoholio vartojimo dažnio ir kiekio, mažai tyrinėtas. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2007metais dėl lėtinio alkoholizmo į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,6tūkst. Asmenų, tai 16 proc. daugiau nei 2006 metais. Statistikos departamento duomenimis besigydančių nuo priklausomybės asmenys pagal lytį: 2004 metais 53 599 vyrai, 7383 moterys, o 2007 metais 52 292 vyrai, 7611 moterys. Kaip matome vyrų besigydančių nuo priklausomybės ženkliai daugiau nei moterų. Kaip ir visose kultūrose, kuriose paplitęs alkoholio vartojimas, vyrai geria daugiau nei moterys. Alkoholio vartojimas daro žalą ne tik jį vartojančiam asmeniui, bet yra susijęs ir su visa eile socialinių problemų: nelaimingais atsitikimais darbe, kelyje, namuose, savižudybėmis, nusikalstamumu, problemomis ir prievarta šeimoje.

Socialinės rizikos šeimos kursinis darbas. (2015 m. Lapkričio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialines-rizikos-seimos-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:06