Socialinės rizikos šeimos


Socialinės rizikos šeimos samprata. Konspektai rizikos seimos. Kursinis socialinės rizikos šeima. Socialinės rizikos šeimos referatai. Soc rizikos seima rizikos faktoriai. Rizikos seimu atsiradimo priezastys. Socialines rizikos seimos faktoriai. Socialinis darbas su rizikos grupėmis pavyzdziai. Kursinis darbas seima. Rizikos seimos mazeikiuose.

Sociologijos kursinis darbas.

Įvadas. Socialinės rizikos šeimų analizė teoriniu aspektu…. Socialinės rizikos šeimų samprata. Socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys ir problemos. Socialinės rizikos šeimų rizikos ir sociodemografiniai veiksniai. Socialinio darbo su rizikos šeimomis organizavimas. Socialinės rizikos šeimų duomenų analizė. Socialinės rizikos šeimos mažeikiuose. Apklausos duomenų analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai.


Darbo tikslas – Atlikt socialinių rizikos šeimų analizę.

Darbo uždaviniai:

3. Pateikti socialinės rizikos šeimų rizikos ir sociodemografinius veiksnius teoriniu aspektu;

• piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis;

• dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų;

• gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui;

Apibendrindami įvairių autorių požiūrį į šeimą, galime teigti, kad šeima suvokiama, kaip sistema. Socialinėje visuomenės organizacijoje ir struktūroje šeima yra seniausia jos pirminė grupė, tarsi maža bendruomenė, kuri turi savo pareigas, funkcijas ir atsakomybę. Socialinės rizikos šeimose šios bendruomenės narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas sutrikęs, joje neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokia šeima neatitinka savo paskirties. Socialinės rizikos šeimoms reikia teikti socialinę pagalbą nukreiptą ne tik į šeimos problemų sprendimą, bet ir į jos stiprinimą bei ugdymą, siekiant atstatyti jos vidinį potencialą ir daugialypių reikšmingų visuomenės funkcijų vykdymui. Siekiant šių tikslų, darbas su rizikos grupės šeima turi būti vykdomas prevencijos bei intervencijos būdu. Tačiau vie socialiniodarbo nepakanka, kad šių šeimų skaičius Lietuvoje sumažėtų. Socialinis darbas su riziko šeima yra tik kompleksas trumpalaikių ir laiku panaudotų priemonių, t.y. greitos ir neatidėliotinos pagalbos šeimai krizinių išgyvenimų laikotarpiu. Reikalinga rimta prevencinė valstybės strategija orientuota į ilgalaikę asmens ir visuomenės kaitą bei rizikos šeimų atsiradimo priežasčių ir problemų sprendimą.

Dėl to kaimo vietovėse daugėja socialinės rizikos grupėms priskirtinų šeimų. Socialinės atskirties priežastys yra glaudžiai susijusios su socialine politika. Pirmiausia akcentuojamos nepakankamos galimybės naudotis švietimo bei tobulinimosi galimybėmis, nepilnavertė padėtis darbo rinkoje ir mažos pajamos. Nedarbas ir sumažėjęs socialinis saugumas kelia grėsmę socialiniam individų dalyvavimui ir integracijai. Dalyvavimas darbo rinkoje ir materialiniai ištekliai yra vyraujančios kategorijos, kurios sąlygoja individo galimybių visuomenėje perspektyvą.

Anot M. Taljūnaitės (2004), socialinę atskirtį galima nusakyti remiantis įvairiais aspektais (arba kriterijais, pavyzdžiui, gerovės ir pajamų paskirstymo, užimtumo ir išsimokslinimo, asocialių šeimų ir aukšto rizikos laipsnio šeimų, mirtingumo ir liguistos patologijos požiūriu ir pan.). Socialiniu demografiniu aspektu tokioms grupėms priklausytų: pensininkai, vaikai našlaičiai, studentai, dirbančios motinos, vai-kai su negalia; teritoriniu aspektu – mažų kaimelių gyventojai arba labai nutolusių gyvenviečių žmonės; socialiniu profesiniu požiūriu – mažai apmokami darbininkai, kai kurių profesijų atstovai.

Šiuo metu plačiai paplitęs socialinės rizikos terminas. Socialinės rizikos koncepcija yra gana kompleksiška, neleidžianti dėti lygybės ženklo tarp socialinės rizikos ir socialinės nelygybės (ne bet kokia socialinė nelygybė gali būti traktuojama kaip socialinė rizika). Lietuvių kalba bandoma vartoti „socialiai kritinių grupių“ terminą, nes būtent šių grupių gerovė yra neapsaugočiausia liberalios ekonomikos valstybėse (M. Taljūnaitė, 2004).

Nedarbas taip pat yra vienas iš rizikos faktorių susiformuoti rizikos grupės šeimoms.

Netgi esant apsauginiams veiksniams, aukštos rizikos lygis gali būti įžvelgiamas susiejant jį su žemesniais vaiko vystymosi rezultatais. Kintant socialinei politikai kai kurie sociodemografinės rizikos veiksniai gali pradėti vyrauti. Tačiau dėl vaikų kaupiamos patirties per tam tikrą laiką gali pablogėti arba pagerėti situacija. Anot mokslininkių, rizikos grupei priskiriamų vaikų sampratą jungia du pagrindiniai bruožai – šių vaikų elgesys neatitinka įprastų visuomenės normų ir jie dėl to išgyvena nuolatinę riziką. Siekiant sumažinti šių vaikų socialinę atskirtį, dirbama dviem – esamų problemų mažinimo (situacinė analizė) ir prevencinės veiklos (rizikos analizė) – kryptimis (I.Leliūgienė ir A.Juodeikaitė 2005).

Socialinės rizikos šeimos. (2013 m. Kovo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialines-rizikos-seimos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:02