Socialinės utopijos Tomas Moras


Filosofijos referatas.

Socialinės utopijos. Tomas moras. Darbo tikslas. Tomo moro asmenybė.


Darbo tikslas: pristatyti Tomo Moro biografinius faktus ir aptarti jo kūrinį „Utopija“.

Dar būdamas vaikas, Tomas Moras buvo išsiųstas į Šv. Antonijaus mokyklą, o trylikos metų įsikūrė pas kardinolą Mortoną, Kenterberio arkivyskupą ir lordą kanclerį. Čia jo guvus protas neliko nepastebėtas. Arkivyskupas išsiuntė vaikiną i Oksfordą, kur jis pradėjo mokytis 1492m. Jo tėvas suteikė vaikinui paskolą, kurios vargiai užteko pačioms svarbiausioms jaunuolio reikmėms patenkinti. Tačiau tėvas manė, kad tokiu būdu apsaugos savo sūnų nuo pagundų, kurios tikrai atitrauktų šio dėmesį nuo mokslų. Vaikinas tiesiog tobulai įvaldė lotynų ir graikų kalbas, tuo sulaukdamas iš savo draugų netgi genijaus apibūdinimų. Be klasikinių mokslų, jaunuolis dar mokėsi prancūzų kalbos, istorijos, matematikos, groti fleita ir violančele. Po dviejų metų, praleistų Oksforde, jis sugrįžo į Londoną ir pradėjo čia savo teisės studijas. Vėliau jis tapo Londono teisininkų korporacijos seniūnu.

Moro, kaip advokato, pasisekimas buvo didžiulis. 1510m. jis tapo Londono šerifo pavaduotoju, o po ketverių metų buvo paskirtas ambasadoriumi į Flandriją, kad apgintų Anglijos pirklių interesus. Dėl to jo Anglijoje nebuvo apie šešis mėnesius , o per šį periodą jis sugalvojo “Utopijos” idėją.

1529m. Moras tapo Anglijos kancleriu. Šio posto iki jo dar nebuvo užėmęs joks pasaulietis. Kaip kanclerio, jo pareiga buvo užtikrinti ,kad eretikai paisytų įstatymų. Tai darydamas jis užsitraukė protestantų nemalonę, kuri išliko net ir po jo mirties. Moras pritarė antieretiškų įstatymų principams ir nedvejojo juos vykdydamas. Kaip vėliau jis pats rašė, jis nekentė ne pačių eretikų, bet jų ydų.

Aštuoniolika mėnesių jis gyveno atsiskyręs ir visas atsidavė kontroversiškam rašymui. 1534m. kovą buvo išleistas paveldėjimo aktas, kuris reikalavo, kad visi pašauktieji priimtų priesaiką, pripažindami Henriką ir Anne teisėtais sosto įpėdiniais. Balandžio 14 dieną ten buvo pakviestas ir Tomas Moras. Jam atsisakius tai pripažinti, jis buvo perduotas Vestminsterio abato globai. Deja, ryšys su politika Tomui Morui buvo lemtingas. Jis nepritarė Henriko VIII, atsisakiusio paklusti popiežiui, sumanymui pasiskelbti Anglijos bažnyčios galva . Jo priešinimasis baigėsi tuo, kad žiaurus ir aikštingas monarchas pasiuntė Morą į ešafotą .Lapkritį jis buvo apkaltintas išdavyste, be to, iš jo buvo atimta žemė. Nors ir labai smarkiai jis kentėjo kalėjime ne tik nuo tenykščių sąlygų, bet ir nuo savo plaučių ligos, jis neprarado savo linksmumo ir humoro jausmo. Būdamas vienas, jis atsiduodavo maldai ir atgailai. Jis taip pat daug rašė. 1535m. kovą jį aplankė pats Kromvelis, klausdamas jo nuomonės apie naują statusą, kuris būtų suteiktas Henriui – aukščiausia bažnyčios galva. Moras atsisakė duoti bet kokį atsakymą. Liepos pirmą dieną Tomas Moras buvo pripažintas kaltu už išdavystę prieš specialią dvidešimties žmonių komisiją. Moras neigė pagrindinius kaltinimus, kurie buvo nežmoniškai ilgi. Prisiekusieji paskelbė jį kaltu ir jis buvo nuteistas būti pakartas Tyburne, bet po kelių dienų Henris šį nuosprendį pakeitė, nuspręsdamas, kad Moras turi būti pakartas Tower’yje.

Galima sakyti, kad Tomas Moras pats pasirinko mirtį ir buvo giljotinuotas dėl savo skrupulų, nes tokiam gabiam teisininkui, koks jis buvo, būtų buvę lengva apsiginti teisme ir apsukti argumentus savo naudai. Bet jis sekė savo sąžinės keliu ir priėmė tirono kerštą. Tuo metu mirties bausmė buvo labai dažnai naudojama net ir už nedidelius prasižengimus .Giljotina nepripažino jokių išimčių, kai karaliaus pyktis būdavo pažadinamas. Tačiau visuomenė pasipiktino sužinojusi Tomo Moro likimą, o ypač tai sukrėtė krikščionišką pasaulį.

  • Filosofija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3412 žodžių)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Socialinės utopijos Tomas Moras
    10 - 10 balsai (-ų)
Socialinės utopijos Tomas Moras. (2016 m. Vasario 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialines-utopijos-tomas-moras.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:17