Socialiniai partneriai


Teisės konspektas. Socialiniai partneriai. Kaip atsirado socialiniai partneriai? 1997m. Direktyva NR. 81 DėL nepilno darbo laiko. 1999m. Direktyva Nr.70 socialinių partnerių susitarimo pagrindu dėl terminuotų sutarčių. 1996m. Direktyva NR.34 socialinių partnerių susitarimo pagrindu dėl motinystės ar tėvystės atostogų. Pareiga numatyti teisinės gynybos priemonės. Direktyva dėl nėštumo ir motinystės. Darbuotojų apsauga darbdavio bankroto arba nemokumo atveju.Drabuotojų informavimas, konsultavimasis, dalyvavimas įmonės valdyme.Nelaikoma perleidimu- beiklos perleidimas, kai neperduodamas joks turtas, o tik verslo šaka su klientais. Darbuotojų apsauga darbdavio bankroto arba nemokumo atveju. Drabuotojų informavimas, konsultavimasis, dalyvavimas įmonės valdyme.


Socialinių partnerių vaidmenį atlieka ne atskiri darbdaviai ar darbuotojai , o jų susivienijimai, tai yra profesinės sąjungos, darbdavių susivienijimai. Dialogas aukštesniu lygiu, tarp minėtų susivienijimų pasaulyje vyksta, tačiau Lietuvoje realiai neegzistuoja, nors nacionaliniai įstatymai įtvirtina trišalę tarybą.

Es valstybių profesinės sąjungos labai populiarios. Socialinis dialogas vokietijoje vyksta ne įmonės, o pramonės šakos mąstu.

Profsąjungų veiklą, darbdavių asociacijų veiklą reguliuoja nacionalinė teisė, kol nebuvo vieingos rinkos, tai darbdavių ir darbuotojų poreikiai ribojosi nacionaliniu lygiu. Tarpvalstybiniai socialininiai partneriai atsirado dirbtiniu būdu. Istoriškai priimant sprendimus dėl darbuotojų veiklos es valstybės narės susidurdavo su kitų valstybių narių prieštaravimu. Todėl darbdavių ir darbuotojų susivienijimą europos komisija matė kaip svarbų ramstį į kurį turėtų atsižvelgti valstybės narės. Socialinis komitetas daugiausia ir yra sudarytas iš socialinių partnerių atstovų. Taip susikūrė es mastu veikiančios darbdavių organizacijos (unice?) - europos pramonės ir darbdavių konfederacija, ceep -europos profesinių sąjungų konfederacija. Vėliau buvo suteikta teisė sudarius tarpusavio susitarimus kreiptis į tarybą, kad ši suteiktų tokiems susitarimams direktyvos statusą. Taip socialiniai partneriai tapo teisėkūros subjektais. Tradiciškai didižioji britanija, airija prieštaraudavo siūlymams gerinti socialinius standartus. Todėl prie sutarties buvo pridėtas protokolas, kurį pasirašė visos valstybės, išskyrus jungtinę karalystę ir airiją. Tačiau vėliau amsterdamo sutartimi šios valstybės prisijungė prie kitų valstybių ir tokia nuostata inkorporuota į sutartį, o protokolas buvo panaikintas. Pagal protokolą ir vėlesnę normą taryba socialinių partnerių susitarimams gali suteikti direktyvos galią. Taip pat buvo suteikta ir kitokių teisių socialiniams partneriams. Šiuo protokolu taryba buvo įpareigota prieš priimdama bet kokius klausimus socialinėje srityje pasikonsultuoti su socialiniais partenriais. Tai nereiškia, jog jie įgyjo veto ar sprendimo teisę. Ek turėjo skatinti socialiniį dialogą es mastu. Kokiom priemonėm tai daryti, palikta nuspręsti komisijai.

1997m. Direktyva nr. 81 dėl nepilno darbo laiko. Dėl to socialiniai partneriai sudarė sutartį. Ši direktyva taikoma, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl nepilno darbo laiko. Europos šalyse yra tendencija, jog daugelis darbuotojų nori dirbti ne visą darbo laiką.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (5608 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Socialiniai partneriai
    10 - 2 balsai (-ų)
Socialiniai partneriai. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialiniai-partneriai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:38