Socialiniai - psichologniai valdymo metodai ir jų taikymas


Vadybos kursinis darbas. Santrauka. Įvadas. Darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimų metodikos apžvalga. Socialinių – psichologinių valdymo metodų teorijos analizė. Valdymo metodi ir jų teorijų apibrėžimai. Socialinių - psichologinių valdymo metodų nauda. Psichologinis grupės darnos bei socialinio – psichologinio klimato aktualumas. Socialinių – psichologinių valdymo metodų reikšmė įmonės veiklai. Iį „Vindesta“ socialinių – psichologinių valdymo metodų analizė. Socialinių – psichologinių valdymo metodų pritaikymas. Respondentų poreikių, tikslų, vertinimo ir motyvacijos požiūrių analizė. Socialinio – psichologinio klimato analizė. Išvados ir pasiūlymai. Terminų ir sąvokų žodynas. Literatūros sąrašas.


Tik tinkamai suvokus ir pritaikius socialinius – psichologinius valdymo metodus yra galima juos taikyti įmonėje.

Problematika. Kiekviena organizacija siekia įvairių tikslų, kurie turi įtakos žmogaus, dirbančio šioje organizacijoje, elgesiui; bet ir žmonės, ateidami į organizaciją, turi savo tikslų. Dėl šios priežasties dažnai kyla nesutarimų tarp vadovo ir darbuotojų, jiems sunku vienas kitą suprasti, skirtingi jų požiūriai ir poreikiai. Vienintelė išeitis, kuri gali sukurti gerus santykius tarp abiejų pusių, tai tinkamai įmonėje pritaikyti socialiniai - psichologiniai valdymo metodai.

Darbo tikslas – išanalizuoti socialinius - psichologinius valdymo metodus ir jų taikymą teoriniu ir praktiniu aspektu.

Darbo uždaviniai:

Teoriškai išnagrinėti socialinius – psichologinius valdymo metodus.

Išnagrinėti socialinius – psichologinus valdymo metodus taikomus IĮ „Vindesta“

Atlikti apklausą įmonėje ir išsiaiškinti darbuotojų požiūrį į socialinius – psichologinius valdymo metodus.

Išnagrinėti IĮ „Vindesta“ psichologinį klimatą.

Darbo metodai: mokslinių šaltinių analizė, lyginimas, įmonės veiklos stebėjimas, įmonės duomenų analizė, surinktas duomenų sisteminimas, IĮ „Vindesta“ darbuotojų interviu analizė, apibendrinimas.

Valdymo metodus galime apibūdinti kaip poveikio būdus įmonei ir joje vykstantiems procesams. Kurie valdymo metodai naudojami priklauso nuo valdymo lygio, vadovavimo stiliaus, vadovo charakterio, pavaldinių intelektualinio lygio ir kitų veiksnių. Vieni iš jų naudojami plačiau, dažniau, o kiti – mažiau, rečiau.

Dažnai vadovas naudoja keletą valdymo metodų, juos keičia, tobulina, atsižvelgdamas į vadovaujamo kolektyvo darbo rezultatus, nusiteikimą, nuotaiką bei susitelkimą siekti geresnių veiklos rezultatų. Kita vertus, tam tikri valdymo metodai yra įmonės privalomi, numatyti įstatymuose (Lukoševičius K., Martinkus B., 2001, 62 p.).

Šiuos poreikius galima suskirstyti į du lygius: aukštesnio lygio poreikius ir žemesnio lygio poreikius. Jie gali būti patenkinti tik eilės tvarka pagal svarbą, nes žmogui tobulėjant kaip asmenybei jo galimybės plečiasi, todėl saviraiškos poreikiai niekada negalės būti patenkinti.

Nagrinėdami A. Maslow poreikių piramidę, galėtume teigti, kad hierarchinis poreikių išsidėstymas gali būtų siejamas su žmogaus gyvenimo ciklu: žemiausieji fiziologiniai poreikiai yra ypatingai aktualūs naujagimiams, vaikms dominuojančiais tampa saugumo poreikiai, paaugliams ypatingai svarbūs socialiniai poreikiai, suaugusiems žmonėms aktualiausi pagarbos poreikiai ir savirealizacija, kurie dažniausiai patenkinami darbinėje veikloje. Kiekvienu darbuotojo gyvenimo momentu dominuoja tam tikro lygio poreikiai, todėl vadovas turi išsiaiškinti ir žinoti savo darbuotojo poreikių lygį.

Atsižvelgiant į žmogaus poreikių gausą, juos galime klasifikuoti į materialius, moralinius ir organizacinius, savo ruožtu galime išskirti atitinkamas valdymo metodų grupes: ekonominiai, socialiniai ir psichologiniai, administraciniai – juridinius. (Martinkus B., Stoškus S., Beržinskienė D., 2010, 131 p.)

Išskiriamos pagrindinės trys valdymo metodų teorijos. Pirmoji iš socialinių – psichologinių teorijų, tai žmogiškųjų santykių teorija. Pasak M. P. Folet,(Ginevičius R., Sūdžius V., 2012, 82 p.) ši teorija daugiausia dėmesio skiria vadovo ir pavaldinių santykiams, formaliam vadovo autoritetui ir atsakomybei, taip pat ir grupinei atsakomybei. Grupinė atsakomybė suvokiama kaip būtinumas tarpusavyje derinti ir koordinuoti darbus, priešingu atveju veikla taps neefektyvi. Vienas iš svarbiausių M. Foleto teiginių yra tas, kad darbuotojai, gavę nurodymus veikti, taip pat prisideda prie valdymo ir sprendimų įgyvendinimo, nes mąsto, kaip atlikti darbą. Reikėtų paminėti ir tai, kad didinant darbo našumą svarbiausia yra ne materiainiai ar finansiniai, o psichologiniai ir socialiniai veiksmai (E. Mayo) (Ginevičius R.,Sūdžius V., 2012, 82 p.).

Kita teorija – veiklos ir elgsenos motyvavimo teorija. Joje (dar vadinamoje bihevioristinėje teorijoje) akcentuojami individų, jų grupių interesai, veiklos motyvai, bendravimas ir lyderiavimas. Bihevioristinių teorijų esmė – vadybos, sociologijos, psichologijos ir kitų šioms disciplinoms giminingų sričių žinių ir metodų taikymas tam, kad būtų galima geriau suprasti ir efektyviau valdyti žmones organizacijose. Veiklos ir elgsenos motyvavimo teorijos tikslas – padėti darbuotojui suvokti savo galimybes, atskleisti kūrybinį potencialą ir kartu didinti organizacijos veiksmingumą (Ginevičius R., Sūdžius V., 2012, 82-83 p.).

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (5936 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 88 KB
  • Socialiniai - psichologniai valdymo metodai ir jų taikymas
    10 - 5 balsai (-ų)
Socialiniai - psichologniai valdymo metodai ir jų taikymas. (2016 m. Sausio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialiniai-psichologniai-valdymo-metodai-ir-ju-taikymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:00