Socialinio darbo su neįgaliaisiais pagrindai


Sociologijos savarankiškas darbas. Kaip suprantamas socialinis darbas su neįgaliais žmonėmis socialinio dalyvavimo perspektyvoje.


Tikėjimas žmogaus, net ir turinčio vienų ar kitų raidos sutrikimų, potencinėmis galimybėmis atveria svarbius būties horizontus ir asmenybės sklaidos galimybes. Būtiškas neįgalumo aptarimas įgalina samprotavimus grįsti garbingumo, orumo, kūrybingumo, susvetimėjimo įveikimo, dialogiškumo, socialinės partnerystės ir atskirties mažinimo kategorijomis. Turint omenyje tai, kad neįgalūs žmonės taip pat sukuria pridėtinę socialinę, simbolinę, prasmės vertę, verčia mus juos apmąstyti ne tik pagaminamos produkcijos ir standartizuotos gamybos bei gamybinių santykių sąvokomis.

Neįgaliųjų ugdymo ir socialinė sritys taip pat plačiai atsivėrė naujai socialinės integracijos patirčiai. Priimti iš esmės nauji Specialiojo ugdymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai, socialinės atskirties grupių integracija į visuomenės gyvenimą tapo vienu iš valstybės prioritetų, dalyvaujama nacionaliniuose ir bendruose tarptautiniuose projektuose, įsijungta į tarptautinių neįgaliųjų ir jų klausimus spendžiančių organizacijų veiklas.

Šiuo metu Lietuvoje labai plačiai vartojama socialinės integracijos sąvoka iš dalies taip pat numano socialinį dalyvavimą. Tačiau socialinio dalyvavimo konceptas tiksliau operacionalizuoja neįgaliųjų socialinės būties kryptingumą, paradigmiškumą. Socialinės integracijos konceptas šiandien yra vulgarizuotas, t. y. ne tik praradęs aiškiai apibrėžtą, operacionalizuotą turinį, tačiau iš dalies ir savo prasmę. Geriausiai integracijos sąvokos devalvaciją atspindi tai, kad neįgaliųjų socialinės integracijos tiek praktikos, tiek analizės tradicijos atsidūrė savotiškame akligatvyje, sukasi uždarame rate. Socialinės integracijos turinys bei prasmė nebėra reflektuojami, kiekvienas socialinis veiksmas dėl neįgaliųjų vadinamas socialine integracija.

Yra ieškoma neįgaliųjų socialinio dalyvavimo būdų naujumo, galimybių, raiškos, tiriama, kaip plėtoti neįgaliųjų individuacijos galimybes, be to, keisti bendruomenės požiūrį ir elgseną kaip kooperuotis su neįgaliaisiais. Kita vertus, ieškome neįgaliųjų socialinės būties analizės naujumo, Lietuvoje atliekama nemaža tyrimų apie neįgaliuosius, apie socialines nuostatas, požiūrius, santykius, tačiau kone visi jie apsiriboja statišku, į galimybes ir pokyčius neorientuotu, analizės pobūdžiu, kai parodoma, kokios neigiamos yra socialinės nuostatos, kokie sutrikę socialiniai santykiai ir pan., kitaip tariant, nepaisant socialinės integracijos ideologijos, akcentuojami sutrikimai, negalėjimai. Tokia tyrimų metodologijos situacija tik parodo tyrėjų metodologinį-paradigminį pasimetimą kai vienu metu deklaruojama socialinės integracijos būtinybė, o greta empiriškai parodomas socialinės integracijos neįmanomumas ar tiesiog bejėgiškumas nepotencialumas, neturėjimas idėjų, kaip įveikti socialinio sutrikimo ar socialinės atskirties situacijas.

Socialinio darbo su neįgaliaisiais pagrindai. (2015 m. Kovo 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialinio-darbo-su-neigaliaisiais-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:14