Socialinio darbuotojo pagalbos galimybės sprendžiant benamių socialines problemas


Sociologijos bakalauro darbas. Įvadas. Benamystės kaip socialinio reiškinio teorinė analizė. Benamystės sampratos analizė. Benamystės raiška mikro bei makro lygiais. Socialinio darbuotojo vaidmenys teikiant socialines paslaugas benamiams. Socialinių darbuotojų funkcijų bendra charakteristika. Tarpasmeninė socialinio darbuotojo ir benamio sąveika socialinio darbo kontekste. Tarpasmeninės sąveikos trukdžiai sprendžiant benamių socialines problemas. Socialinio darbuotojo pagalbos galimybės, sprendžiant benamių socialines problemas, tyrimas. Tyrimo metodologija. Tyrimo duomenų analizavimas ir rezultatų pateikimas. Išvados. Literatūra. Rekomendacijos. Priedai.


Benamystė tik 20 procentų susijusi su „plytomis ir mūrais“, o 80 procentų – su socialiniu darbu bei pagalba įveikiant padarinius, kuriuos sukėlė šeimos irimas, smurtas ir prievarta, polinkis į alkoholį ir narkomaniją, taip pat depresija. A. Giddenso teigimu, benamiu retai tampama dėl vieno tiesioginio „priežastinio ir pasekminio“ ryšio. Žmogų gali ištikti kelios nelaimės viena po kitos, taip suformuodamos galingą, žemyn krintančią spiralę (Giddens A., 2005, 863 p.).

Kasdieniniame gyvenime daugelis iš mūsų puikiai bendrauja su žmonėmis, bet socialinis darbuotojas turi būti ypatingai gerai įvaldęs komunikacijos meną, tam, kad savo klientams galėtų suteikti efektyvią pagalbą.

Komunikacijos svarba socialinių problemų sprendimo procese reikalauja socialinio darbuotojo rimto požiūrio į benamio pasakojimą ir savo minčių dėstymą. Gyvenimiškų situacijų bei patirties skirtumas bei neatitikimas gali tapti įvairių klaidų priežastimi. Socialinis darbuotojas gali kalbėti taip, kad benamis jo nesupras arba supras neteisingai. Taip pat socialinis darbuotojas gali neteisingai suprasti kai kuriuos momentus arba juos ignoruoti kaip nereikšmingus, tuo tarpu benamiui jie gali būti labai svarbūs. Socialiniame darbe klientas komunikacijos metu atskleidžia socialiniam darbuotojui savo jausmus ir paslaptis, dalijasi savo praeitimi. Abipusis pasitikėjimas čia yra būtina sąlyga. Komunikacija reikalauja klaidų, priežasčių supratimo bei informacijos suvokimo ir perteikimo tikslumo.

Nesuvokiant bendravimo problemų ir jam trukdančių veiksnių, galima susidurti su sunkumais, gadinančiais benamio ir socialinio darbuotojo tarpasmeninę sąveiką socialinių problemų sprendimo procese. Socialinio darbuotojo ir benamio sėkmingą bendradarbiavimą lemianti sąlyga yra komunikacija be jokių trikdžių ir abipusis pozityvus pasitikėjimas. Todėl yra aktualu išsiaiškinti socialinio darbuotojo, ir benamio komunikacijos sunkumus, atsirandančius socialinių problemų sprendimo procese.

Tyrimo objektas: socialinio darbuotojo pagalbos galimybės, spendžiant benamių problemas.

Tyrimo tikslas. Atskleisti socialinio darbuotojo pagalbos galimybes, sprendžiant benamių socialines problemas.

Benamiai, tai asmenys, neturintys gyvenamosios vietos ir lėšų bent minimaliam būstui įsigyti arba išsinuomoti. Iš Kocai E. (2006) pateiktų pavyzdžių matyti, kad įvairiose šalyse taikomi skirtingi benamių sąvokos apibrėžimai ir benamystės sąvoka interpretuojama bei suvokiama labai įvairiai. Vienais atvejais gali būti vartojamas labai siauras benamystės apibrėžimas. Benamiais vadinami tik tie asmenys, kurie nakvoja po atviru dangumi. Kitais atvejais (platesne prasme) benamiais laikomi ir tie asmenys, kurie gyvena savarankiškai, bet neturi nuosavo būsto ir priversti gyventi su giminėmis. Toks benamystės traktavimas pačia plačiausia prasme atspindi daugelyje valstybių egzistuojančią būsto problemą.

Kocai E. (2006) pateikė benamystės kategorijų ir kriterijų lentelę, kurią sudarydama rėmėsi Mikulionienės S., Kanopienės V. (2004 3(1) a., 2004 3(1) b.) darbais.

Remiantis 1 lentele Kocai E. (2006) raiškos požiūriu pirmąsias dvi benamystės kategorijas apibendrintai pavadino akivaizdžia benamyste, o likusias tris benamių kategorijas priskiria prie paslėptos benamystės.

Pagal benamystės laikotarpį Kocai E. (2006), priklausomai nuo jos trukmės išskiria trumpalaikę ir ilgalaikę benamystę. Trumpalaikės benamystės forma apima benamius, kurie neturėjo būsto iki 12 mėnesių, o ilgalaikė benamystė įtraukia asmenis, kurių benamystė trunka ilgiau nei 12 mėnesių. Tačiau Mikulionienė S., Kanopienė V. (2004 3(1) a.) pagal benamystės laikotarpio trukmę būsto neturinčius asmenis skirsto į smulkesnes grupes: trumpalaikiai benamiai (benamystė mažesnė nei vieneri metai – 12 proc.); neturintys būsto nuo 1 iki 4 metų (29 proc.); neturintys būsto nuo 5 iki 9 metų (32 proc.); ilgalaikiai benamiai ( benamystė trunka 10 metų ir ilgiau – 26 proc.).

Benamystės apimties požiūriu literatūroje kalbama apie dvejopą benamystę: visišką ir dalinę. Anot Kocai E. (2006) visiška benamystė yra tada, kai žmonės iš ties neturi kur gyventi, o dalinė jos forma apima benamius, kurie kažkur gyvena, bet neturėdami savo pastovios gyvenamosios vietos, dažnai priversti keisti savo būveinę. Sociologas Giddens A. (2005) be visiškos ir dalinės benamystės išskiria dar ir situacinę benamystę. Situacinė benamystė yra tada, kai asmuo turi namus, bet dėl įvairių priežasčių negali arba nenori juose gyventi

Kocai E. (2006) mano, kad tapsmas benamiu apima gana ilgą laikotarpį. Laiko aspektu tapsmo benamiu procesas apima penkias raidos fazes: 1) pradinę (iki 2 metų), 2) įspėjamąją (2-4 metai), 3) adaptacinę (4-6 metai), 4) chronišką (6-10 metų) ir 5) ilgalaikę (daugiau nei 10 metų).

  • Sociologija Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • 56 puslapiai (16877 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Socialinio darbuotojo pagalbos galimybės sprendžiant benamių socialines problemas
    10 - 9 balsai (-ų)
Socialinio darbuotojo pagalbos galimybės sprendžiant benamių socialines problemas. (2015 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialinio-darbuotojo-pagalbos-galimybes-sprendziant-benamiu-socialines-problemas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:47