Socialinio darbuotojo veikla socialinės globos namuose


Sociologijos bakalauro darbas. Įvadas. Socialinės globos namų charakteristika. Socialinio darbuotojo veikla n socialinės globos namuose praktiniu aspektu. Išvados.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (2013 m.), Lietuvoje veikia 40 valstybės globos namų, iš kurių 27 yra socialinės globos namai, skirti suaugusiems asmenims su negalia (daugiausia – turintiems proto ar psichikos negalią) (Socialinis pranešimas, 2012-2013). Psichikos sutrikimų turinčių asmenų vis daugėja, o priežiūra ir profesionalus darbas tampa vis aktualesniu aspektu.

Socialinės pagalbos planavimas žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, yra sudėtinga problema. Ją sprendžiant būtina atsižvelgti į individualius, specifinius dvasinius, psichologinius sergančio žmogaus motyvus, psichinės negalios inicijuotus elgsenos, mąstysenos ypatumus. Turėdami tikslą padėti psichikos problemų turintiems asmenims, įvertinę esamą situaciją, socialiniai darbuotojai, vadovaudamiesi asmenine patirtimi, privalo savarankiškai ieškoti atitinkamai naujų socialinio darbo metodų (Gaidžiūnienė, 2009). Šiame darbe aptariama socialinio darbuotojo veikla, būdinga daugeliui socialinės globos namų.

Pagal socialinių paslaugų katalogą (2006), socialinės globos namai yra įstaigos, teikiančios trumpalaikę / ilgalaikę socialinę globą vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų. Šios įstaigos gali būti kelių rūšių: vaikų, vaikų su negalia, senų žmonių, specializuoti socialinės globos ir slaugos namai, specialieji, skirti suaugusiems asmenims su negalia, vaikams ir jaunimui su negalia. Socialinės globos namais vadinami ir namų aplinkoje grupėmis ne daugiau kaip po 10 asmenų apgyvendinti asmenys (Socialinių paslaugų katalogas, 2006).

Paprastai socialinės globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Jų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei globos namų vidaus tvarkos nuostatomis. Šios įstaigos yra socialinės globos, ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bendradarbiaujančios su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, kurios yra susijusios su jų veikla. Socialinės globos namai nuolat bendradarbiauja su gyventojų artimaisiais, globėjais (Linkuvos, Aukštelkės, Dūseikių, Kėdainių, Utenos, Lavėnų, Vilijampolės ir kitų socialinės globos namų nuostatai).

Socialinio darbuotojo veiklos metodai priklauso nuo kliento proto negalios sunkumo laipsnio, kurių yra trys:

Pagal Radzevičienę (2003), vieni akivaizdžiausių proto negalės bruožų – sulėtėjusi arba sutrikusi raida bei sumažėjęs mokslumas. Žmonės su proto negalia turi ženkliai žemesnius nei vidutiniai proto gebėjimus ir socialinį bei prisitaikymo funkcionavimo trūkumus. Pasak Bakk ir Grunewald (1998), šie trūkumai pasireiškia bendravimo, socialinio ir kasdienio gyvenimo ar judėjimo įgūdžių ribotumu. Proto negalia žmonėms riboja mokymosi, bendravimo, rūpinimosi savimi bei judėjimo įgūdžius, savarankiškumą ir santykius su kitais žmonėmis. Šių žmonių verbalinę kalbą sudaro dažniausiai trumpos frazės, dažnai į klausimą jie atsako tik vienu žodžiu. Daugelio vidutinę proto negalią turinčių asmenų artikuliacija taip pat būna sutrikusi.

Tarp proto negalios žmonių, turinčių ir psichikos sutrikimų, itin dažnai pastebimas agresyvumas: rėkimas, daiktų daužymas ir plėšymas, aplinkinių stumdymas. Jie taip pat dažnai jaučia nerimą, kurį išreiškia tam tikrais judesiais ir savidestrukcija: raunasi plaukus, daužo galvą į sieną (Bakk ir Grunewald, 1998).

Vis dėlto netgi patyrę labai sudėtingas smegenų traumas ir turintys labai sunkią proto negalią žmonės gali įgyti įvairių įgūdžių. Radzevičienė (2003) teigia, kad yra galimybių proto negalią turinčių asmenų psichologinei raidai skatinti. Autorės manymu, palankios socialinės sąlygos (harmoningi aplinkinių ir šeimos narių tarpusavio santykiai, gera materialinė būklė, turiningas bendravimo įgūdžius skatinantis laisvalaikis ir poilsis, gebėjimas tenkinti pažintinius ir socialinius poreikius) sudaro galimybes teigiamai raidos dinamikai. Taigi psichologinės ir socialinės raidos sėkmingą plėtotę pirmiausia lemia pilnavertė emocinė raida.

Socialinio darbuotojo veikla socialinės globos namuose. (2015 m. Gruodžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialinio-darbuotojo-veikla-socialines-globos-namuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:26