Socialinio pedagogo veiklos su vaikais augančiais homoseksualiose šeimose ypatumai


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Šeimos istorinė raida ir jos šiuolaikinė samprata. Homoseksualių šeimų ir vaikų iš homoseksualių šeimų padėtį visuomenėje reglamentuojantys dokumentai. Europos Sąjungos dokumentai. Lietuvos vyriausybės dokumentais Homoseksualių šeimų su vaikais konsultavimo ypatumai. Vaikų auklėjimo pavojai homoseksualiose šeimose. Homoseksualumas – nėra normalu. Homoseksualistų palaidumas. Prievarta ir smurtas homoseksualiuose santykiuose. Homoseksualių tėvų elgesio su vaikais ypatumai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šeima – pagrindinė visuomenės varomoji jėga, kurios samprata metai po metų, pasauliui modernėjant, visuomenei besivystant, tampa vis platesnė. Jeigu dar prieš kelias dešimtis metų sąvoka „šeima“ tradiciškai reiškė vyro ir moters sąjungą, kurios rezultatas – vaikai, tai pastaruosius dešimt metų šią sąvoką papildo moters ir moters, vyro ir vyro, o kai kur ir žmogaus ir gyvūno susijungimas.

Toks šeimos suvokimo praplatėjimas nėra kas kita, kaip išplautos visuomenės dorovės ribos, kai įvairius iškrypimus, psichologinių ar socialinių problemų paveiktą žmogaus mąstymą ir gyvenimo būdą, pateisiname tuo, kad esame tolerantiška, liberali visuomenė. Tačiau, už viso to slypi visai ne geranoriškas visų ir visko priėmimas, bet žmonių abejingumo ir apatiško požiūrio į viską formavimas : „darykite ką norite, svarbu nelieskite manęs“.

Mūsų dienomis, žiniasklaida, televizija, knygos, specialiosios švietimo programos atkeliaujančios į mūsų šalį iš Europos skiepija, jog homoseksualumas – tai norma ir už tokių netradicinės orientacijos žmonių ir šeimų teises pradedama kovoti labiau nei už tradicinių.

Tačiau, kaip gražiai viską bepateiktų, neįmanoma paneigti, kad labai daug vaikų, augančių tokiose šeimose yra auginami, baisiomis psichologinėmis sąlygomis, yra persekiojami ir išnaudojami. Net 29 % pilnamečių homoseksualių tėvų vaikų, buvo seksualiai išnaudojami vieno iš tėvų, o tai yra 48 kartų daugiau, nei tarp pilnamečių heteroseksualių tėvų vaikų, pranešusių apie seksualinius santykius su tėvais (Family Research Council vyr. Mokslininko Timothy Daily, gavusio mokslininko laipsnį Marquette Universitete, atlikto 2002 metais tyrimo rezultatai). Tai tik vienas iš daugelio įrodančių homoseksualių šeimų neigiamą poveikį faktų.

Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų augančių homoseksualiose šeimose raidos ypatumus.

Darbo uždaviniai –

nusakyti, kas yra šeima ir jos raida, bei kas yra dorovė,

rasti ką kalba ES ir Lietuvos Vyriausybės dokumentai apie homoseksualių šeimų ir jų vaikų padėtį visuomenėje

nustatyti homoseksualių šeimų ir jų vaikų konsultavimo ypatumus

4) išsiaiškinti vaikų auklėjamų homoseksuoaliose šeimose pavojus,

5) homoseksualių tėvų elgesio su vaikais ypatumus.

Darbo metodai – mokslinių straipsnių analizė, mokslinės literatūros analizė.

I. ŠEIMOS SAMPRATA IR JOS ISTORINĖ RAIDA

Rupšienė L. (2001) akcentuoja šeimos istorinį vystymąsi bei tolesmesnę jos kaitą. Išskiriami pagrindiniai vystymosi laikotarpio etapai: paleolito laikai (11-10 pr. Kr.), mezeolito ir neolito laikai , po Jėzaus Kristaus gimimo, X a.II pusė- XX a. pradžia, XX a. II pusė, XXa.pab- XXI a. pradžia. Trumpai aprašysiu kiekvienos šeimos istorinio laikotarpio ypatumus, pabrėžiant šeimos institucijos svarbą bei reikšmę žmogaus gyvenime.

Todėl svarbu išsiaiškinti kas tai yra dorovingas vaikų auklėjimas šeimoje.

Dorovė – elementari žmogaus dvasinės kultūros sritis, viena svarbiausių jo socialumo apraiškų. Jos reikšmė išauga socialinės visuomenės, ideologinėje mintyje, mokslo, technikos revoliucijos sąlygomis (B. Bitinas, 2000).

Dorovė formuoja visapusiškai išvystytą, tobulą asmenybę, ugdo jo dvasinį pasaulį, vertybines orientacija. Dorovė žmones sutaurina ir sudvasina, harmonizuoja jų tarpusavio santykius. Dorovė yra būdingiausia žmonijos savybė (Kičanova I., 1981).

Tad, galime teigti, jog dorovė yra tai kas įgimta kiekviename žmoguje, tai kas atėjo iš gamtos ir yra natūralu ir tyra. Tačiau, vis dažniau tas melas, tas žmogaus asmeninis egregoras, kuris leidžia jam daryti viską, net ir tai kas eina prieš Dievą, prieš Gamtą, prieš tai kas natūralu, tampa visuotine norma, kurios masinį toleravimą ir propagavimą imama vadinti dorove.

Išnagrinėjus šeimos ir dorovės sampratas, galime drąsiai pareikšti, jog vienalytes šeimas apskritai neteisinga vadinti žodžiu „šeima“, nes viena iš pagrindinių šeimo paskirčių – tai vaikų auginimas dorovėje, o dorovė yra tai kas yra natūralu ir tikra, na o homoseksualizmas nuo pat jo pamatų jau yra iškrypimas ir priešingybė tam, kas yra dora ir teisinga.

  • Sociologija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (8510 žodžių)
  • Universitetas
  • Sociologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Socialinio pedagogo veiklos su vaikais augančiais homoseksualiose šeimose ypatumai
    10 - 2 balsai (-ų)
Socialinio pedagogo veiklos su vaikais augančiais homoseksualiose šeimose ypatumai. (2015 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialinio-pedagogo-veiklos-su-vaikais-auganciais-homoseksualiose-seimose-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:37