Socialinio veiksmo samprata klasikinėje sociologijos teorijoje


Socialinis pasaulis. Socialinio darbo samprata. Hollis m. socialinių mokslų filosofija. M.weberio socialinio veiksmo samprata. Socialinio veiksmo teorija. M.weber socialinis veiksmas ivadas. M.veberio socialinio veiksmo samprata. Veberio socialinio veiksmo tipai. Socialinio darbo samprata mokslo darbai. Maxo weberio socialinio veiksmo samprata.

Sociologijos referatas. Įvadas. Socialinio veiksmo supratimas: individualistinė ir holistinė perspektyvos. M. Weberio racionalumo samprata: individualistinė perspektyva žaidimo taisyklės kaip socialinio veiksmo supratimo pagrindas apibendrinimai ir išvados. Sąvokų paaiškinimas. Literatūra.


Socialinio veiksmo supratimo problema M.Hollis’o knygos Socialinių mokslų filosofija 7 skyriuje sprendžiama prieš tai 1-6 skyriuose aptarus, kad lygiuojantis į gamtos mokslų metodus socialinis pasaulis negali būti nei pakankamai išsamiai paaiškintas, nei suprastas. Taip yra dėl to, kad socialinio pasaulio tyrinėjimų objektai labai stipriai skiriasi nuo gamtos pasaulio tyrinėjimo objektų, kadangi socialiniai mokslai kiekviename žingsnyje susiduria su individų ar jų grupių atliekamais veiksmais, kuriuos reikia suprasti bei paaiškinti. Tik tai padarius galima kalbėti apie didesnės ar mažesnės apimties socialinio pasaulio prognozes, tam tikrus elgesio dėsningumus (pasikartojamumus) ir t. t. Vis dėlto tai nereiškia, kad visiškai atsiribojama nuo gamtos mokslų metodų taikymo socialiniuose moksluose. “Socialinio pasaulio materija ir forma iš esmės skiriasi nuo gamtos pasaulio, o priežastiniam aiškinimui gali tekti užleisti vietą interpretaciniam supratimui. Tačiau net ir tokiu atveju gali likti vietos kompromisui ir bendradarbiavimui” (Hollis M., 2000: 174). Šiame skyriuje Hollis’as apžvelgia interpretacinę (kitaip dar vadinamą hermeneutinę) socialinės teorijos tradiciją. Šios tradicijos kertinę poziciją galima nusakyti teiginiu, jog socialinis pasaulis yra įvairiausių prasmių pasaulis, o prasmės visuomet turi būti interpretuojamos, suprantamos iš vidaus. Kitaip nei gamtos moksluose, socialiniuose moksluose yra neįmanomas objektyvus pažinimas. Socialinis teoretikas negaus laukiamų rezultatų, jei socialinį pasaulį prilygins gamtiniam ir stengsis viską paaiškinti priežastiniais ryšiais bei dėsningumais. Socialinis pasaulis yra lankstus, nuolat kintantis tyrinėjimų objektas. Hollis’o socialinio veiksmo supratimo atspirties taškas yra Dilthey’aus teiginys, jog prasmė yra “specifinė gyvenimo ir istorinio pasaulio kategorija” (Hollis M., 2000: 175). Dar daugiau, prasmė negali būti vienareikšmiškai suprantama ir paaiškinama. Hollis’as išskiria keturias socialiniams mokslams itin reikšmingas prasmės rūšis: 1) prasmė (arba reikšmė), kurią veikėjas išreiškia savo veiksmais. Veiksmai gali perteikti veikėjo lūkesčius, norus, jausmus ir t. t. Šią prasmės rūšį galima suprasti todėl, kad veikdamas žmogus jau turi tam tikrą prasmių atsargą, kurią turi ir kiti žmonės – tai konvencijos ir simboliai. Minėta prasmių atsarga susidarė kaip kalbos perėmimo, auklėjimo, lavinimosi, socializacijos pasekmė; 2) prasmė, kurią veikėjas išreiškia žodžiu, kalba.

  • Sociologija Referatai
  • 2012 m.
  • 10 puslapių (1846 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Socialinio veiksmo samprata klasikinėje sociologijos teorijoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Socialinio veiksmo samprata klasikinėje sociologijos teorijoje. (2012 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialinio-veiksmo-samprata-klasikineje-sociologijos-teorijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:52