Socialinių konfliktų tarp lenkų ir lietuvių poveikis, moksleivių tarpusavio bendravimui


Sociologijos savarankiškas darbas. Paveikslų ir lentelių sąrašas. Įvadas. Konfliktų suvokimas iš teorinės pusės. Konfliktų samprata. Konfliktų klasifikacija. Konfliktų priežastys. Konfliktų grįžtamasis ryšys. Lietuvių ir lenku santykiai. Tautinės mažumos sunkumai. Lenkiškos mokyklos Lietuvoje, jų įtaką, programa ir protestai prieš Lietuvos seimą ir švietimo programą. Lenkiškos mokyklos Lietuvoje. Lenkų mokyklų protestai ir jų įtaką. Kur mus nuves lenkų ir lietuvių konfliktas? Tarptautinė tolerancijos diena mokyklose. Emprinio tyrimo metodika ir duomenų analizė. Gimnazijų duomenų analizė ir respondentų atranka. Anketinės apklausos rezultatų analizė. Išvados. Literatūra.


Temos Aktualumas. Tikriausiai ne kiekvienas galėtų tiksliai pasakyti, kada būtent prasidėjo konfliktai tarp lietuviškos ir lenkiškos tautybės žmonių. Vieni teigia, kad nuo LDK laikų, kiti, kad nuo 1919 m., kai Lenkija užgrobė Vilniaus kraštą. Viso šito esmė tame, kad ir praėjus tiek laiko, tie konfliktai vis dar tęsiasi.

Gyvename manomais tolerantiškais laikais, tačiau kultūrinė diskriminacija vis dar yra neišsprendžiama problema šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuviškos tautybės žmonės bado pirštais į lenkų šeimas bei lenkiškas mokyklas, o lenkai atsaku į tai kursto mūsų šalyje protestus bei streikus. Visi šie konfliktiniai nesutarimai įtakoja jaunų žmonių mentalitetą ir skatina konfliktus tarp skirtingos tautybės žmonių. Moksleiviai susiskirsto į tautines grupes ir tarpusavyje pradeda žeminti ir tyčiotis iš kitos mažumos taip kurdami diskriminaciją.

Tai, kaip mes galime teigti, jog gyvename tolerantiškoje ir šiuolaikiškoje visuomenėje, jeigu tarpusavyje nesugebame toleruoti vieni kitų skirtumų?

Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kiekybinis tyrimas – anketinė vartotojų apklausa mokyklose. Tyrimas atliktas Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino ir Konstanto Parčevskio gimnazijose.

Konfliktinių situacijų kyla beveik visais gyvenimo etapais, kuomet tarp individų atsiranda skirtingų interesų. Šiаme skyriuje аptariamas konfliktų suvokimаs teoriniu požiūriu. Jis аtskleidžiamas pаteikiаnt konfliktų sampratą, rūšis, priežastis bei rezultatus.

1.1 Konfliktų samprata

Konfliktаs – neišvengiаmаs dаlykas šiuolаikinėje visuomenėje, atsirandantis tarp skirtingo amžiaus žmonių tiek jaunų, tiek pagyvenusių. Konfliktai veikia žmones, sukeldami įvairiausių pasekmių, minčių ir jausmų. Kiekvieną dieną mes susiduriame su konfliktinėmis situacijomis ir ne visada žinome kaip su jomis susitvarkyti išvengiant streso ar nervinės įtampos.

Mokslo teorijoje žinoma apie 160 konfliktų panašių apibrėžimų. Konfliktas – nesutarimo, ginčų, priešiškumo veikla. Pats žodis konfliktas suprantamas kaip susidūrimas dviejų skirtingų nuomonių ar interesų, priešiškumas kito nuomonei ar varžymasis ir savo teisybės siekimas. Taip pat konfliktą galima apibūdinti kaip suvokiamą veiksmų arba tikslų nesuderinamumą, tarkim skirtingų minčių pateikimas.

Visi konfliktai susideda iš trijų pagrindinių veiksnių: veikėjai, nesuderinamumas ir elgesys. Kaip žinome konfliktas nebūtų konfliktas, jei jame nedalyvautų mažiausiai du asmenys. Kiekvienas iš jų siekia naudos sau ir tuo pačiu metu gali matyti vienas kito piktus kėslus. Konfliktus paaštrina dviejų pusių skirtingi požiūriai, nuomonės. Taip pat labai svarbu, kad bent viena pusė, būtų aktyvesnė už kitą, tam kad konfliktą galėtume greičiau nutraukti. Aktyvumas pasireiškia labai įvairiai, tačiau bet koks ne laiku parodytas elgesys, tarkim nusijuokimas, pasišaipymas ar nuvertinimas gali sukelti konfliktinę situaciją.

Nors žinome, kad visuomenė į konfliktus nusistačiusi iš neigiamos pusės, kadangi jie gali sukelti neigiamos žalos, kuri gali pasireikšti ateityje ne itin iš malonios pusės. Tačiau konfliktai, gali būti ir naudingi. Rasti sprendimo būdai po konflikto padeda žmogui keisti savo asmenybę, taip pat po konfliktų žmonės turi galimybę suartėti, pažinti artimiau vienas kitą.

Turint priešingus interesus ar vertybes, turim ieškoti sprendimų, kad galėtume išvengti konflikto ir sukurti tarpusavio harmoniją. Būnant vienos bendruomenės nariais, turėtume veikti, būti kartu bei palaikyti vieni kitus, o nekelti isterijų, kurios labai greitai išsirutulioja ir paverčia mažiausiai dviejų asmenų draugystę – pykčiu. O išvengiant tokių situacijų išvengsime ir depresijų, nuotaikų kaitos ar net noro kerštauti.

Niekuomet iš skirtingų interesų turėjimo neišsirutulioja iškart konfliktas. Visų pirmą pasireiškia konflikto raidos etapai: suirzimas, kuris gali kilti kuomet negalime pasiekti užsibrėžto tikslo. Taip pat situacijos suvokimo etapas, kuriame išdėstoma problema ir aiškinamos yra to priežastys. Tačiau dažnai suvokimas būna subjektyvus, nes yra ieškoma kaltų. Ir trečiasis etapas – elgesio suvokimas, pasirinkimas priklausomas nuo to kaip bus siekiama savo tikslų. Tik po visų etapų dažniausiai yra pereinama prie konflikto, kuris gali peraugti net į fizinės jėgos panaudojimą.

Socialinių konfliktų tarp lenkų ir lietuvių poveikis, moksleivių tarpusavio bendravimui. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/socialiniu-konfliktu-tarp-lenku-ir-lietuviu-poveikis-moksleiviu-tarpusavio-bendravimui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:18