Sociologija konspektas


Biologines ir psichologines teorijos apie deviacija. Globalizacija konspektai.

Sociologijos konspektas. Įvadas į sociologiją. Sociologijos apibrėžimas. Bendra sociologinė pozicija. Sociologijos ir kiti mokslai. Sociologijos teorijos raida. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Šiuolaikinės sociologijos teorinės paradigmos. Teorinės dilemos: veiksmas ir struktūra, konsensusas ir konfliktas. Kultūra ir visuomenė. Kultūra ir socializacija. Biologinis ir kultūrinis socializacijos kontekstas. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas. Neverbalinė komunikacija. Pašnekesiai ir pokalbiai( verbalinė komunikacija): etnometodologinė analizė. Grupės ir organizacijos. Grupių atliekamos funkcijos:. Referentinės grupės. Valdžia ir kontrolė. Formalių organizacijų tipai. Oligarchija. Deviacija ir socialinė kontrolė. Biologinės deviacijos teorijos. Psichologinės teorijos. Sociologijos teorijos. Socialinės kontrolės būdai. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Homoseksualizmas. Prostitucija. Prostitucijos problema lietuvoje. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija ir klasės samprata. Bergerio. Tema „zmogus visuomeneje”. K. Markso stratifikacijos teorija. Max weber stratifikacijos teorija. Erick wright teorija. Frank parkin teorija. Stratifikacijos samprata skirtingų atstovų darbuose. Socialiniai institutai (i): religija. Socialiniai institutai (ii): šeima. Alternatyvos šeimai ir santuokai:. Šeima ir santuoka europos istorijoje. - socialiniai institutai (iii) politine sistema- nera. Temos nereikia ( socialiniai institutai (iv) ekonomine sistema). Socialiniai institutai (iii): švietimas, komunikacija ir žiniasklaida. Socialinis kismas. Globalizacija. Revoliucijos ir socialiniai judėjimai. Žiniasklaidos globalizacija.


3.Sociologijos ir kiti mokslai - Mokslai skiriami į dvi rūšis:

● soc. struktūra. Suprantama kaip santykinai pastovūs elgesio modeliai, pvz: šeima, valstybė, religija.

4.modelių išsaugojimas arba latentinių(paslėptų) įterpčių valdymas. Kiekviana sistema, norėdama išlikti turi išlaikyti modelį( visuomenėj tokią f-ją atlieka kultūra).

Šias 4 problemas atitinka algoritmas AGIL(A-ekonominė sistema; G-politinė sist.; I-bendruomenė; L-kultūra.)

Mertonas sukūrė keletą terminų, detalizavo funkcijos apibrėžimą. Dažnai painiojamos 2 f-jos prasmės:

SF kritika. Susilaukė kritikos dėl pernelyg didelio visuomenės vieningumo bei stabilumo akcentavimo. Per mažai dėmesio skyrė socialiniams konfliktams.

3.Daugelis socialinės sistemos elementų turi dezintegruojantį poveikį ir skatina kaitą.

4.Visuomenės integracijos ir stabilumo pamatą sudaro bendros normos, vertybės, moralė.

Didžiausią įtaką SK turėjo KARLAS MARKSAS. Žymiausias atstovas RALF DAHRENDORF. Pasak jo, pagrindiniai konfliktai kyla tarp tų, kurie turi valdžią ir kurie ne. Suformulavo šiuos pagr. teiginius:

Kultūrinis reliatyvizmas – kai kultūra vertinama taikant jos pačios kultūros standartus. Ji reikalauja gero normų ir vertybių išmanymo tos kultūros.

Polis Ekmanas atliko tyrimus, kaip išreiškiamos emocijos, pvz: baimė, džiaugsmas, pasibjaurėjimas...mifotogravęs šias mimikas, jis nuvažiavo į N.Gvinėją( nes ji nepaliesta vakarietiškos kultūros). Paprasęs, kad N.Gvinėjos gyventojai apibūdintų įvairias mimikas, jis pamatė, kad jie jas apibūdina lygiai taip pat, kaip ir kiti žmonės. P. Ekmanas atliko dar vieną tyrimą su aklais vaikais, kurių parodytos mimikos atitiko matančių žmonių minas.

Veidas, laikysena ir kalba yra bendrai susiję. Mes remiamės žmogaus veido išraiška, laikysena, kad patikslintumekalbos turinį( mums reikalingą žinoti.

Apibrėžiant deviaciją yra viena problema – lūkesčių neapibrėžtumas. Kai kada elgesio normos nėra apibrėžtos. Pvz., kelio perėjimas ne per perėją.

Net jei lūkesčiai yra aiškiai apibrėžti, gyventojai gali nesutarti dėl jų pagrįstumo, teisėtumo. Santykinis deviacijos pobūdis, lūkesčių neapibrėžtumas, nesutarimas dėl normų rodo, kad negalima prikabinti deviacijos etiketės tam tikram poelgiui bet kokiomis aplinkybėmis.

Pirmieji mėginimai rėmėsi biologine įtaka. Sutelkė dėmesį į žmogų, kuriam būdingas deviantinis elgesys. Vienas žymiausių XIXa. Deviantinių teorijų atstovų – Cezare Lombroso, kuris teigė, kad žmogus gimsta su polinkiu į nusikaltimus. Tarp žmogaus išvaizdos ir jo nusikaltimų yra ryšys. Į nusikaltimą linkę žmonės gali būti pažinti pagal jų kaukuolės formą. Nusikaltėliui būdinga atsikišusi apatinė kaukolės dalis, reta barzdelė, sumažėjęs jautrumas skausmui. Jo manymu, nusikaltėliai yra žmonės degeneravę į ankstesnes žmogaus formas (neandertaliečius).

Buvo populiari teorija apie paveldimumo polinkio nusikalstamumui teoriją. Richard Dugdale ištyrė JAV šeimų geneologinį medį. Bet jis neįvertino socialinės aplinkos įtakos.

Anomija – aiškių elgesio normų nebuvimas. Normos atlieka labai sverbų vaidmenį; jos leidžia numatyti kitų žmonių elgesį.

Žmogus praranda orientyrus, jie jaučiasi nesaugūs, pasimetę; padaugėja žmogžudysčių. Griūvant socialinėms normoms, žmogus praranda elgesio gaires, tai skatina deviaciją.

Stigmatizacijos teorijoje skiriamos pirminė ir antrinė deviacijos. Pirminė deviacija – pirmas taisyklių/įstatymų pažeidimas. Jei šio pažeidimo asmeniui priklijuojama nusikaltėlio etiketė, tai gali paskatinti jį pradėti tapatinti save su šia etikete ir elgtis kaip nusikaltėlis, pakartotinai pažeidinėti įstatymus. Tada būtų jau kalbama apie antrinę deviaciją.

Racionalaus pasirinkimo teorija (situacinė nusikaltimo interpretacija). Nei vienoje iš teorijų apie deviaciją nekalbama kaip apie sąmoningai pasirinktą veiklą. Normas pažeidžiantis elgesys yra racionalus (protu paremtas) elgesys. Žmonės pažeidžia įstatymus siekdami konkrečių tikslų ir dažnai suvokia, kuo jie rizikuoja. Žmonės patys pasirenka nusikalstamą veilą, o ne yra verčiami išorinių objektyvių veikmų (biologiniai, psichologiniai). Pvz., vagių profesionalų skaičius nėra didelis. Daugiausia vagystes atlieka atsitiktiniai vagys.

Sociologija konspektas. (2013 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/sociologija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:17