Sociologijos konspektas (2)


Teisės konspektas.

BENDRAI Bendroji sociologija. Teisės sociologija. Sociologijos ir teisės bendri kriterijai , sąsajos. Požiūris į dalyką arba pats dalykas. Visuomenės konfliktus. Visuomeniniai mokslai. Teisės sociologijos susiformavimo priežastys. Mills. – Sociologinio poţiūrio supratimas. Sietina su individu , individualumu. Biografijos ir istorijos ryšys. Ryšio tarp visuomeninių ir asmeninių sunkumų. Teisės sociologijos mokslo objektas. Bendrosios sociologijos objektas. TS objektas. Socialinio reiškinio sampratos. Visoks veikimo būdas , paplitęs visoje veikimo grupėje ir nepriklausantis nuo individualių pasireiškimų. Teisės sociologijos samprata. Dvi teisės sociologijos sampratos. Plačiuoju požiūriu teisės sociologija nagrinėja visus socialinius reiškinius , kuriuose yra teisės požymių. Teisinių – socialinių reiškinių atskyrimas nuo kt. socialinių reiškinių. Prievarta kaip teisiškumas. Nagrinėjimo tvarka kaip teisiškumas. Teisinių soc. reiškinių klasifikacija pirminiai , antriniai. Institutų ir atvejų reiškiniai. Reiškiniai susiję su procesu ir nesusiję. Teisės sociologijos santykis su kitais mokslais su teisės mokslais. Teisės filosofija. Lyginamajai teisei , teisės istorijai ir TS. Su politologija. Politine ekonomika. Teisės sociologijos pošakiai. Teisinė etnologija. Teisės antropologija. Teisinė psichologija. Sociologinės analizės lygiai. Tarpasmeninis lygis. Grupės lygis. Visuomeninis visuomenės lygis. Pasaulinis lygis. Sociologinis tyrimo procesas. Tyrimo proceso stadijos. Ts etika etika. Sociologinio tyrimo metodologiniai principai. Objektyvumo taisyklė susideda iš dviejų dalių materialumo. Istorinis lyginamasis principas. Dokumentų analizė. Teisinių dokumentų KOKYBINĖ analizė. Teisinių dokumentų KIEKYBINĖ analizė. Neteisinių dokumentų analizė. Monografinis kokybinis stebėjimas. APKLAUSA kiekybinis stebėjimas.


Mokslas apie visuomenę, visuomenės grupes, elgsenos ypatumus (dėsningumus) Teisė – taip pat mokslas apie dėsningumus Sietina su Ogiusto Konto vardu – XVIII pab – XIX pr. Tuo metu vyko daug permainu, judejimas, vertybiniai pokyciai. Taigi atsirado poreikis sukontroliuoti, suvokti procesus. BENDROSIOS SOC. TIKSLAI:

Teisės sociologija Kritinis teisės mokslas. žiūrima į teisę iš išorės, kaip į soc. reiškinį. Tai yra teisės, ne sociologijos mokslas. Teisės mokslas su kitokiu požiūriu. Pradžia – xx a. Sietina su Leonu, Romeriu Lietuvoje. Jau XIX a. Daug ką perėmė iš bendrosios: tyrimo metodus, analizės lygius, sociologinį požiūrį.

SOCIOLOGIJOS IR TEISĖS bendri kriterijai, sąsajos:

bendras objektas (visuomenė, visuomenės grupės); požiūris į dalyką arba pats dalykas: ir soc ir teisė žiūri kaip į dalyką į visuomenės konfliktus (tai žvilgsnis nukreiptas į konfliktus). Karlas Glevelenas – teisės pgr funkcija – spręsti konfliktus

dėmesys reguliavimo būdams – visuomenėje ir teisėje ne visada dominuoja subordinacinis metodas; sugebėti ne draskytis, o sutarti – menas; kai sakoma reguliavimo būdai yra kalbama apie tuos pačius metodus, tiesiog teisė to nelabai moko; teisėje sužinoma, jog egzistuoja tam tikri metodai, kurie daugiau ar maţiau egzistuoja vienoje ar kitoje teisės šakoje, tačiau šie metodai yra labai mišrūs;

konfliktų reguliavimas – didžioji teisės dalis nukreipta į tai, kad nebūtų konfliktų arba į tai, kaip juos išspręsti; socialiniai konfliktai;

šitie abu mokslai yra visuomeniniai mokslai. Kiekvienoje visuomenėje teisė yra skirtinga. Net skirtinga toje pat visuomenėje.

Yra daug visuomeninių mokslų, kurios iš esmės ţiūri į tą patį. Ir tai paveikė. Taisės taip pat negalėjo tai nepaveikti. Įvairios sritys įtakoja viena kitą.

Taip pat – poreikis nustatyti visuomenės stabilumą. Vienas stabilumo veiksnių – socialinės normos. O teisės normos yra svarbiausios.

teisinio pozityvizmo išsisėmimas – nepakanka sausai apibrėţti; teisinis pozityvimas paprasčiausia prasme yra subjektyvus teisės supratimas, jis įgavo labai didelius mąstus; ir dabar sakoma, kad Lietuva – pozityvistinės tradicijos šalis; pozityvizmo šaltiniai yra nepalankūs ir neatspindi tikrovės – turime teismo sprendimus; kai Konstitucijoje sakoma, kad klausoma tik įstatymo – tai yra netiesa, juk klausoma yra visko; todėl yra poreikis praplėsti tai, kas yra dogmatinėje teisėje ir tai, kas yra gyvenimiška;

Pozityvioji teorija atitraukia teisę nuo visuomenės; TS – priešprieša, ragina grįţti prie tikrųjų šaknų.

empiriškumas – empiriškumas kaip metodas įgavo pagreitį XVI – XVII a. dėl gamtos mokslų specifikos; jam įtaką darė žmonijos istorija; empirika pradeda atrodyti vieninteliai moksliniai arba vieninteliai moksliškai teisingi; teisės mokslas pradeda įsileidinėti empirinius metodus – savitas pasiteisinimas ir realybės priėmimas, priėmimas to, kad empiriką reikia naudoti; empirika geriausia įsitvirtina ir panaudojama teisės sociologijoje; „meilės įrodymas yra gėlė, o automobilis – dar geriau“;

sietina su individu, individualumu – individas gali suprasti save, įvertinti savo likimą tik tuomet kai jis suvokia save jam tekusiame istoriniame laikotarpyje ir gali suvokti savo galimybes kai suvokia savo bendraamžių galimybes; istorijos ir sociologijos ryšys. Sociologiniame požiūryje svarbu, kad vertinimo kriterijai negali būti iškraipyti; negalima vertinti skirtingų amžių visuomenės ar šeimyninės ir kolektyvistinės visuomenės – turi būti suvokti žmonės šiame laikotarpyje ir šiame etape;

Biografijos ir istorijos ryšys. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų prisideda prie tam tikro etapo istorinio, biografinio, kuriuo gyvena. Krakmolytų marškinių terminas, atėjęs iš Amerikos – atrodo, kad teisė yra sfera, kuri kreipia dėmesį į tai, kas yra gerai, bet iš tikrųjų yra priešingas vaizdas. Teisė kreipia žvilgsnį į konfliktus, yra daug normų, kurios skirtos ir blogiems dalykams. Tų asmenų, kurie yra visuomenės apačioje, biografijos taip pat yra teisės reguliavimo objektas, o tai nėra krakmolyti marškiniai. Autorius sako, kad individas gali suprasti savo gyvenimą ir jį vertinti bei vertinti savo galimybes tik tuomet, kai jis supranta savo bendraamžių galimybes jam tekusiame istoriniame etape. Tai reiškia, pvz žmogus sako, kad jis kažko negali padaryti, jis yra nelaimingas, tai tokios mintys gimsta palyginus, įvertinus kitų žmonių galimybes ir padaro tokią išvadą, tai būtent gimsta tokioje visuomenėje tam tikru etapu, viskas vyksta palyginime. Visada turime lyginti adekvačias vietas ir adekvačius laikotarpius ir tada daryti išvadas, pvz pasakymas „o mūsų laikais buvo taip ir taip“ arba viduramžiais buvo blogai“ yra visiškai absurdiški. Reikia lyginti aplinkybes tame pačiame laikotarpyje. Teisės sistemai irgi tas rūpi ir į tai turi būti žvelgiama ir kai sakoma, kad tai yra labai šiuolaikiška, vadinasi lyginama su konkrečiu laikotarpiu, kokios yra teisės ir pareigos.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 38 puslapiai (14040 žodžių)
  • Universitetas
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 101 KB
  • Sociologijos konspektas (2)
    10 - 10 balsai (-ų)
Sociologijos konspektas (2). (2016 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/sociologijos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:19