Sociologijos konspektas


Sociologijos konspektas. Kas yra biologinė lytis? Socialinė? Lyčių skirtumų teorinės koncepcijos. Lyčių skirtumui svarbiausia socializacija bei lyties vaidmenų mokymasis. Mokslinės idėjos, kad nei socialinė, nei biologinė lytis neturi jokio biologinio pagrindo ir abu konstruojami tik socialiai. Vyrų ir moterų elgsenos skirtumai turi biologinį pagrindą. Lyčių vaidmenų skirtumai funkcionalizmo požiūris ir jo kritika. Feminizmas liberalusis, radikalusis, juodaodžių. R. W. Conellio santykių tarp lyčių teorija, lyčių hierarchija, lyčių krizė. Seksualinis elgesys, Kinsley (5 – 6 deš. ) tyrimas. Homoseksualizmas, homoseksualumo tipai. Prostitucija jos tyrimai, klasifikacija, priežastys. Sąvokos išplėstinė, branduolinė šeima, santuokos formos – monogamija, poligamija, poliandrija. Šeimos funkcijos pagal funkcionalizmą ir jo kritika. Feminizmo įtaka šeimos tyrinėjimams. Nauji šeimos sociologijos rakursai – U. Ir E. Beck‘ų studija. Skyrybų tendencijos, antrosios santuokos, „atkurtosios“ šeimos, „betėvystė“. Kohabitacija, homoseksualų partnerystės, vienišiai. Švietimas ir soc. Nelygybė B. Bersteino „ribotasis kodas“, P. Bourdieu „kultūrinė reprodukcija“ ir kritika. Lytis ir švietimas. Žiniasklaidos įtaka elgesiui. Kas yra stratifikacija? Stratos? Socialinės stratifikacijos sistemos ir jų skirtumai. Socialinė klasė – kas tai? Požymiai. Stratifikacijos teorijos K. Marxo, M. Weberio, E. Durkheimo, E. O. Wrighto. J. H. Goldthorpo klasifikavimo schema. J. Westergaardo kritika. Šiuolaikiniai pokyčiai klasinėje struktūroje, „suburžuazėjimo tezė“. Klasė pagal gyvenimo būdą. Stratifikacijos klasifikavimas ir lytis. Socialinis mobilumas vertikalusis, horizontalusis. Soc. Mobilumo dimensijos (vidinis kartos mobilumas ir mobilumas tarp kartų) ir kanalai. Kas yra darbas? Užsiėmimas (occupation). Neformalioji ekonomika. Žinių ekonomika. Darbas ir susvetimėjimas. Teilorizmas, fordizmas. Mažo ir didelio pasitikėjimo sistemos. Postfordizmas. Segregacija pagal lytį. Darbas ir šeima. Religijos apibrėžimo problema. Religijos ir magijos palyginimas. Religijos sociologija E. Durkheimas, K. Marxas, M. Weberis. R. Bellah evoliucinė religijos teorija. Religinių organizacijų formos bažnyčia, sekta, denominacija, kultas, jų santykis su visuomene. Naujieji religiniai sąjūdžiai pasaulėteiga ir pasaulėneiga. Sekuliarizacija versus racionalus pasirinkimas. Globalizacijos samprata. Globalizacijos stiprėjimo priežastys politinės, ekonominės, informacinės. Nacionalinės valstybės globalizacijos sąlygomis. Teoriniai požiūriai


Kai kurie autoriai teigia, kad vyrų ir moterų elgsenos skirtybės yra įgimtos, atsiradusios dėl biologinių žmogaus savybių – pradedant hormonais bei chromosomomis ir baigiant smegenų apimtimi bei genetika. Pasak jų, tam tikras šių skirtybių formas galima pastebėti bet kurioje kultūroje, vadinasi, biologiniai veiksniai - daugeliui visuomenių būdingos socialinės lyčių nelygybės priežastis. Pavyzdys būtų, kad beveik visose kultūrose modžiokle ir karyba daugiausiai užsiima vyrai, kas rodo, kad vyrai turi biologiškai pagrįsta polinkį į agresyvumą, kurio stinga moterims.

Antras būdas, kuriuo galima remtis tiriant lyčių skirtybių prigimtį yra tirti lyčių socializaciją – lyčių vaidmenų mokymasi, padedant socialiniams veiksniams, tokiems kaip šeima ar žiniasklaida. Tokia traktuotė skiria biologinę ir socialinę lytis– kūdikis gimsta, turėdamas pirmąją, o vėliau susikuria antrąją. Per sąlyčius su pirminiais ir antriniais socializacijos veiksniais, vaikai palengva internalizuoja socialines normas ir lūkesčius, kurie, manoma, susiję su jų biologine lytimi. Lyčių skirtybes lemia ne biologija – jas kuria kultūra. Remiantis šiuo požiūriu, lyčių nelygybė atsiranda todėl, kad vyrai ir moterys socializuojami rengiant juos skirtingiems vaidmenims.

Tačiau ši nelaksti teorija sulaukė daug kritikos, nes neatsižvelgia į tai, jog lyčių socializacijai nėra būdingas sklandumas: skirtingi veiksniai, kaip mokykla, šeima, draugų ratas, gali nesutarti vieni su kitais, be to, ignoruoja individų gebėjimą atmesti ar modifikuoti socialinius lūkesčius.

Naujausia teorija, pasak kuriso šalininkų, ir biologinę, ir socialinę lytis reikia priskirti socialiai sukurtiems dariniams. Negana to, kad lytis yra vien tik socialinis kūrinys, socialinės jėgos veikia ir visaip formuoja ir keičia netgi patį žmogaus kūną. Technologijos nutrina mūsų fizinių kūnų ribas, pradedant dietomis ir baigiant plastinėmis operacijomis. Todėl galima teigti, kad žmogaus kūną ir biologinius požymius lemia žmogiškasis veiksnumas ir asmeniniai pasirinkimai.

Funkcionalistai visuomenę laiko taro savęs susijusių dalių sistema, kuri, jei tik išlaiko pusiausvyrą, sklandžiai veikia kurdama socialinį solidarumą. Anot jų, lyčių skirtybės prisideda prie socialinio stabilumo ir integracijos. Darbo pasidalijimas tarp vyrų ir moterų turi biologinį pagrindą: moterys ir vyrai atlieka tuos darbus, kuriems geriausiai tinka biologiškai.

G. Murdockas teigė, kad lyčių darbo pasidalijimas reiškiasi visose kultūrose ir net nebūdamas biologinio „programavimo“ padariniu, jis yra logiškiausias pamatas visuomenei organizuoti.

T. Parsonas iškėlė idėją, kad stabilios, palaikančios šeimos laiduoja sėkmingą vaikų socializaciją. Šeima geriausiai veikia tada, kai darbo pasidalijimas aiškiai apibrėžtas seksualiniu pagrindu: moterys imasi emociškai išraiškingų vaidmenų (suteikia vaikams globą, švelnumą, jausminę paramą), o vyrai atlieka instrumentinį vaidmenį (aprūpina šeimą).

J. Bowlby's teigė šiek tiek kitokią teoriją, jog moterys yra pirminis vaikų socializacijos veiksnys. Jei motinos nėra arba vaikas anksti nuo jos atskiriamas, gresia motiniškos priežiūros stygiaus būsena – vaikui gresia netinkamos socializacijos pavojus. Vaiko gerovę ir psichinę sveikatą geriausiai gali užtikrinti artimas ir nuolatinis ryšys su motina. Kai motinos nėra, ja gali pavaduoti „motina-pakaitas“, bet pavaduoti galinti tik moteris. Tai skatina požiūrį, jog motinystės vaidmuo akivaizdžiai skirtas tik moterims.

Tačiau tyrimai parodė, kad tuomet, kai abu tėvai bent dalį laiko dirba ne namuose, vaikų auklėjimo procesas ir asmeninė raida iš tiesų pagerėja. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šeima negalės sklandžiai veikti be „ekspresyvios“ moters – šis vaidmuo populiarinamas veikiau todėl, kad vyrams atrodo bene patogiausias.

Sociologijos konspektas. (2013 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/sociologijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:24