Sociologijos teorijos


Sociologijos skaidrės. Sociologijos teorijos. Teorijos samprata. Mikrosociologinės teorijos. Makrosociologinės teorijos. Sociologinių teorijų pradininkai. Auguste’as Comte’as. (Ogiustas Kontas, 1798-1857). Herbertas Spenceris (1820-1903). Sociologijos klasikai. Karlas Marksas. E. Durkheimas- ”sociologinės mokyklos” klasikas. E. Durkheimo veikalai. “Savižudybė”. Egoistinė savižudybė. Altruistinė savižudybė. Anominė savižudybė. Fatalistinė savižudybė. M. Vėberis- moderniosios sociologijos pradininkas. Sociologijos teoriniai požiūriai. Socialinio konflikto teorijos šalininkai. Konflikto teorijai būdinga. Sociologijos teoriniai požiūriai. Funkcionalizmas. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Struktūrinio funkcionalizmo kritika. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Simbolinio interakcionizmo atstovai. Simbolinio interakcionizmo bruožai. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Pažinimo teorija turi tris svarbiausius teiginius. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Feminizmo, kaip kritinės teorijos esmė. Feminizmo teorinės perspektyvos. Liberalusis feminizmas. Radikalusis feminizmas. Marksistinis feminizmas. Postmodernusis feminizmas. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Frankfurto kritinės teorijos mokykla. Išvados. Naudota literatūra.


Simbolinis interakcionizmas (simbolinė sąveika) – jos atstovai G. Blumer‘is, A. Rouz‘as, G. Stoun‘as ir kt., kurie savo teorinėse nuostatose pagrindinį dėmesį skyrė lingvistinei ar daiktinei komunikacijos pusei, ypač kalbos vaidmeniui, formuojant sąmonę, žmogiškąjį „Aš“ ir visuomenę. Simbolinio interakcionizmo teorijos kūrėju laikomas Amerikos mokslininkas George‘as Herbert‘as Mead‘as(1863-1931).

Struktūrinis funkcionalizmas – teigia, kad bet kurie socialiniai dėsningumai turi teigiamą ar neigiamą poveikį visuomenei. Ryškiausias šios teorijos atstovas – Talcott‘as Parsons‘as(1902-1979) – siekė pagrįsti centrinę savo mokymo idėją – socialinės tvarkos idėją.

Socialinės kaitos teorija – pagal struktūrinio fukcionalizmo variantą siekė sukurti Robert‘as Merton‘as, siekdamas įveikti T. Parsons‘o struktūrinio – funkcinio priėjimo metafiziškumą. Jis greta funkcijos įvedė disfunkcijos sąvoką.

Socialinio konflikto teorija – sukurta struktūrinio funkcionalizmo kritikos pagrindu. Mills‘o teigimu, bet kuri makrosociologinė analizė ko nors verta tik tokiu atveju, jei tai liečia konfliktuojančių socialinių grupių kovos už valdžią problemas.

Struktūralizmas – skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę realybę, kur nauju socialinės realybės modelio pagrindu tampa kalba. Pagrindiniai atstovai – M. Fuko ir K. Levi – Stross‘as.

Sukūrė žodį “sociologija”; Visuomenės mokslas susideda iš 2 dalių: 1. Socialinės statistikos; 2. Socialinės dinamikos. 3 pakopų dėsnis: Pirmoji pakopa – teologinė(fiktyvioji); Antroji pakopa – metafizinė(abstrakčioji); Trečioji pakopa – pozityvinė(mokslinė).

Sociologijos teorijos. (2015 m. Vasario 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/sociologijos-teorijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 07:57