Sodybos apželdinimas


Žemės ūkio diplominis darbas. Įvadas. Profesinės veiklos sritys ir kompetencijos. Informacinių šaltinių apžvalga. Bendroji objekto charakteristika. Darbo uždaviniai, metodai ir darbo priemonės. Esamos padėties analizė. Esami želdiniai ir jų būklė. Esamų želdynų charakteristika. Esami pastatai ir jų būklė. Želdynų pertvarkymo projektas. Atskirų sodybos želdyno elementų įrengimas. Apželdinimo projektas. Projektuojamų augalų charakteristika. Želdynų įrengimas. Mažosios architektūros elementų įrengimas. Veiklosauga. Rekomendacijos tolimenei priežiūrai. Sąmata. Išvados. Anotacija. Summary. Literatūros sąrašas.


Sodybų projektavimas prasidėjo atsiradus pirmajai sodybai. Lietuvos senosios sodybos apsodintos aukštomis, nuo vėjo, triukšmo, sniego ir saulės apsaugančiomis medžių juostomis. Laikui bėgant projektavimo principai keitėsi. Pasirodė didžiosios senojo projektavimo klaidos, o jų buvo nemažai. Viena pagrindinių klaidų – netinkamas teritorijų zonavimas. Taip pat ir netinkamų arba mažaverčių medžių bei krūmų panaudojimas (Cirtautas, 2000).

Šiais laikais tradicinius medžius ir krūmus papildė naujos medžių bei krūmų rūšys, kultivarai. Gėlynus stengiamasi projektuoti taip, kad gėlės juose žydėtų ištisą sezoną.

Norint sukurti sodybos dizainą, reikia turėti įvairių sričių žinių, tokių kaip: geodezijos, gėlininkystės, dendrologijos, kraštovaizdžio architektūros ir kt. Tai bus naudinga ruošiant sklypo pirminį projektą, ir padės suplanuoti tvarkymo darbų grafiką bei išvengti klaidų.

Augalų asortimentas želdynuose priklauso nuo gamtinių sąlygų, tai yra: krituliai, temperatūra, dirvožemio pH, dirvožemio mechaninė sudėtis, užmirkimas ir pan. Norit neturėti nuostolių, reikia pasirinkti mūsų klimatui atsparius ir kraštui būdingus augalus, taip pat atsižvelgiant ir į dirvožemį bei pasaulio šalis. Deriniai, sudaryti iš gamtai artimesnių formų, atrodys natūraliau.

Komponuojant želdinius, būtina nepamiršti, kad, jiems paaugus, kompozicija gali pasikeisti. Todėl labai svarbu viską numatyti iš anksto. Taip pat svarbu parinkti ilgaamžius želdyno komponentus, kad po kelių metų nenusiviltumėme.

Norint išvengti sodybos planavimo klaidų, siūloma projektavimo darbus patikėti kraštovaizdžio architektūros specialybę turintiems ir savo darbą išmanantiems specialistams. Tačiau norint planuoti patiems, būtina susipažinti su specialia literatūra, kraštovaizdžio planavimo ir kraštovaizdžio architektūros principais.

Darbo tikslas. Suskirstyti Greičių sodybą į funkcines zonas, parinkti augalų asortimentą bei pasodinti augalus tinkamose vietose.

Tvora. Tvora jau nuo senovės yra laikoma, vienu iš svarbesnių sodybos elementų. Ji sodybos statinius jungia į bendrą kompoziciją, ženklina sodybos ribas, skiria funkcines zonas. Aukšta tvora saugo nuo vėjo ir svetimo žvilgsnio, o daili tvora, be to, puošia sodybą, teikia saugumo ir jaukumo.

Tvorų yra įvairių tipų: mūrinių, metalinių, medinių, akmeninių, gyvatvorių. Jos gali būti ažūrinės, pusiau uždaros ir aklinos. Aukšta tvora – per 2 m, vidutinė – 1 – 1,5 m, žema – 0,5 – 0,8 m aukščio. Norint išsirinkti tinkamą tvorą, pirmiausiai tenka nuspręsti, ką aptverti, o paskui jau svarstoma, kur ir kaip tverti (Bulavienė, Januškevičius, Klimavičius ir kt., 2006).

Planuojant tvorą, labai svarbu suderinti estetikos ir privačios ribos sukūrimo principus. Vienas svarbiausių kriterijų renkantis tvorą yra sklypo dydis. Mažesniam sklypui labiau tinka žemesnė tvora. Tvoros išvaizdą lemia jos kokybiškas įrengimas. Net ir nauja, prašmatni, tačiau sukrypusi tvora nekels estetinio pasigėrėjimo. Tvoros stabilumo ir estetinio vaizdo pagrindas yra gerai ir pagal taisykles įrengti tvoros ir vartų stulpelių pamatai. Pamatai bet kokiai tvorai teikia stabilumo. Tvora atrodys gražiau, kai bus pakylėta ant masyvesnio pamato.

Didžiausia tvoros dalį užima tarpstulpiai. Nuo to, kuo ir kaip jie užpildyti, priklauso ne tik tvoros, bet ir visos sodybos išvaizda (Misius, 2004).

Keliai ir takai. Sklypo racionaliam planavimui, želdinių išdėstymui svarbus kelių ir takų tinklas.

Planuojant pirmiausiai mastoma, kaip patogiausia sklype judėti (namas – daržas; namas – ūkiniai pastatai, poilsio aikštelė ir t.t.), kokio pločio reikalingi keliai, kad būtų patogu įvažiuoti į ūkinį kiemą, garažą, stumti karutį, vaikščioti. Projektuojami tik būtiniausi keliai, takai ir aikštelės, nes įvairiomis kryptimis besidriekiantys takai ir kelių juostos suskaido sklypo vientisumą, sumažina erdves. Dideliame sklype takų reikia daugiau nei mažame, jiems galima panaudoti skirtingas medžiagas, bet jos turi derėti prie pastatų apdailos bei architektūros.

Takai sodybos funkcines zonas vienija į visumą. Dangos gali būti įvairios: kietos, birios, gruntinės ar kombinuotos.

Naktinis apšvietimas. Gerai suplanuotai sodybai labai svarbu tinkamas apšvietimas. Dienos šviesoje sodyba atrodo vienaip, o tamsiuoju paros laiku, dirbtinėje šviesoje,- kitaip. Dar kitokia nuotaiką sukuria nuo žemės paviršiuje įtaisytų šviestuvų sklindanti šviesa.

Apšvietimo menas reiškia, kad ryškiai turi būti apšviesti gražūs kampeliai, o šešėlyje palikti neįdomūs ir nenaudojami.

Gero pašvietimo reikia poilsiui skirtose bei judresnėse sodybos vietose: prie vartų, vartelių, takų, įvažiavimo, mašinų aikštelės, garažo, įėjimo į namą ir pan.

Sodybos apželdinimas. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/sodybos-apzeldinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:49