Šokio raida ankstyvaisiais periodais


Menų skaidrės. Šokio raida ankstyvaisiais periodais. Įžanga. Šokio forma. Esminės šokio raidos kryptys. Pagrindinis šokio raidos periodas nepasižymėjo nei žanriniu. Šokio forma dar neišvystyta, tačiau greta rato kai kuriose pasaulio dalyse atsiranda dvigubi ratai. Pačia pirmąja šokio forma laikomas ratas – saulės simbolis. Toteminė kultūra. Šoka dažniausiai tik vyrai. Pagrindinė figūra – ratas. Vyrauja gyvūnų gyvenimo vaizdavimas. Gyvulių augintojų kultūra. Šokyje dominuoja ratas, nesusikabinusi pora. Kas veikė šokio raidą? Šokio raidą veikė ne tik magija, kultas. Karo šokiai. Šalia medžiotojų, toteminių šokių atsiranda karo šokiai. Norint sužinoti bei.


Įžanga. Šokio forma. Esminės šokio raidos kryptys. Kas veikė šokio raidą? Karo šokiai.

Toteminė kultūra. Šoka dažniausiai tik vyrai. Pagrindinė figūra – ratas. Vyrauja gyvūnų gyvenimo vaizdavimas, įsigali kaukės. Augmenijos kultūra. Pamažū nyksta natūralizmas, išryškėja abstraktus geometrinis ornamentas, atsiranda dvigubi ratai, frontalinės linijos, gyvatėlė. Atsiranda vaisingumo motyvas.

Gyvulių augintojų kultūra. Šokyje dominuoja ratas, nesusikabinusi pora, vyrauja natūralistinis šokis. Javų augintojų kultūra. Šokyje dominuoja gyvatėlė, skirtingų lyčių eilės, atsiranda pašokimo magija. Žemdirbių kultūra. Šalia vyrų ir moterų eilių atsiranda pora, tačiau ji tarpusavyje nesusikabinusi. Valdovų kultūra. Ši kultūra sukūrė solo šokius. Šokis įgauna visiškai naują paskirtį – linksminimo.

Šalia medžiotojų, toteminių šokių atsiranda karo šokiai, kurie išsiskyrė išraiškingumu, tamperamentingumu. Juose vaizduojami visi karui būdingi etapai: pasiruošimas puolimui, karinės gudrybės, mūšio įniršis, pergalės džiaugsmas ir pan.

  • Menai Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (363 žodžiai)
  • Menų skaidrės
  • MS PowerPoint 79 KB
  • Šokio raida ankstyvaisiais periodais
    10 - 9 balsai (-ų)
Šokio raida ankstyvaisiais periodais. (2015 m. Lapkričio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/sokio-raida-ankstyvaisiais-periodais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:37