SOLAS kursų konspektas


Gresmes faktoriai gelbejimosi laive ir valtyje. Drager aparatas. Drager sandara. Aparatas drager. Gresmes faktoriai gelbejimosi plauste valtyje . pagalba persalusiam. Kvėpavimo aparatai drager. Gaisro tyrimo eiliskumas laive. Drager kvepavimo aparatai.

Laivybos konspektas. Gaisrų gesinimas. Kad vyktų degimo procesas būtina. Pavojingi faktoriai kylantys gaisro metu. Gaisro židinio temperatūrą galima nustatyti pagal liespnos spalvą. Šilumos perdavimo būdai. Degių medžiagų klasifikacija. Visų medžiagų užsiliepsnojamumas charakterizuoajmas 3 būdais. Nedegios konstrukcijos (iliuminatoriai, durys, lubos, deniai ir pertvarosSistemos ir įrenginiai perspėjantys apie gasirą laive. Įgūlos nario veiksmai aptikus pradinį gaisro židinį. Veiksmai atliekami gesinant elektros įrenginius. Gaisro gesinimo eiliškumas. Gaisro priežastys. Gaisrų priežastys gyvenamose patalpose. Gaisrų klasės. Gaisrų gesinimo principai. Pagrindinė magistralinė užbortinio vandens gaisrų gesinimo sistema. Avarinė užbortinio vandens gaisro gesinimo sistema. Automatinė-sprinklerinė sistema. Rankinė-sprinklerinė sistema. Vandens sienelių sistema. Vandens dušinių sistema. Anglies dvideginio sistema. Įnertinių dujų sistema. Vandens garų sistema. Azoto sistema. Putų sistema su cheminių putų gamybos būdu. Putų sistema su oro mechaninių putų gamybos būdu. Skystuminė-bromitilinė sistema. Gaisro tyrimas. Ataskaita apie gaisrą laive. Avarinės komandos (partijos) sandara. Avarinės komandos pagrindiniai veiksmai. Žvalgybos organizavimas uždūmintose patalpose. Signalai perduodami saugos lynais. Kvėpavimo aparatas „drager“. Paskirtis. Techniniai duomenys. Kvėpavimo aparato DRAGER patikrinimai. Kvėpavimo aparato DRAGER pagrindiniai gedimai. Veikimo principas. Sandara. Veikimo schema. Individualios gelbėjimosi priemonės. Gelbėjimosi liemenės. Būna dviejų tipų. Bendri reikalavimai. Pirmosios 20 s už borto. Gelbėjimosi plaustai. Grėsmės faktoriai. Plauste turi būti. Gelbėjimosi ratai ir valtys. Valtys pagal konstrukciją būna. Valčių komplektacija. Hidrokostiumai. Hidrokostiumai būna. Reikalavimai. Asmeninė sauga ir socialinė atsakomybė. Rizika dirbant uždarose patalpose. Priemonės gerinančios žmonių tarpusavio santykius laive. Įgūlos suformavimas. Avarinių procedūrų taikymas. Avarinė partija. Vandens patekimas į laivo vidų. Vidinis laivo ryšys. Įgūlos narių teisės ir pareigos. Priemonės siekiant išvengti jūrinės aplinkos teršimo. Priemonės gerinančios žmonių tarpusavio santykius laive. Pirmoji medicinos pagalba. Pirmosios pagalbos taisyklės. Mirties konstatavimas. Pradinis gaivinimas. Širdies priepuolis. Stabili šoninė padėtis. Šiuolaikinis gaivinimas. AMBU aparato sandara. Kraujavimas. Kraujavimo (išorinio) stabdymas. Netenkame skysčių kai. Šoko požymiai.


Gaisro metu atviroje erdvėje temperatūra pakyla iki 90°C, o uždarose siekia 400°C ir daugiau. Šilumos srovės nuvandenina žmogaus organizmą, pažeidžia kvėpavimo takus, pradeda stipriai plakti širdis, prasideda nervinis susierzinimas, pažeidžiama nervų sistema.

Dujų cheminė sudėtis susidaranti gaisro metu, priklauso nuo degančios medžiagos. Visose dujose yra anglies dvideginis (CO2) ir anglies monoksidas (CO), kuris ypač pavojingas žmogaus organizmui.

Esant koncentracijai 1.3% - keli įkvėpimai priveda prie sąmonės netekimo, o kelios minutės kvėpavimo – prie mirties.

Normali žmogaus veikla, kai deguonies yra 21%, jaučiami raumenų darbo pažeidimai, kai (O2) iki 15%, nuovargio jutimas, sąmonės aiškumo praradimai kai O2 – 10-14%. Sąmonės netekimas, kai O2 žemiau 10%.

Dūmai – tai nesudegusios anglies ir kitų degių medžiagų dalelės pakibusios ore, kurios dirgina akis, kvėpavimo takus ir plaučius. Jos susimaišiusios su dujomis, todėl turi visas toksines medžiagas kaip ir dujos

Sprogimas – esant atitinkamai degios medžiagos garų koncentracijai ore, gali susidaryti sprogus mišinys. Sprogimo priežastimi gali būti:

Šiluminis savaiminis užsiliepsnojimas – tai oksidacijos proceso metu išsiskirianti šiluma, esant tam tikrom sąlygom, šis procesas greitėja. Šilumos išsiskyrimo greitėjimas ir perėjimas į degimą vadinama savaiminiu užsiliepsnojimu.

Konvekcija – įkaitęs oras cirkuliuoja. Įkaitęs oras kyla į viršų, per ventiliacines angas sklinda toliau.

Jei medžiaga prie 750°C ir žemesnės temperatūros neapanglėja, neišskiria degiųjų dujų ir neužsiliepsnoja, ji laikoma nedegia

Jei medžiaga prie 750°C ir žemesnės temperatūros apanglėja, išskiria degiąsias dujas, užsiliepsnoja, vadinama degiąja.

Užsiliepsnojimo temperatūra – tai tokia žemiausia temperatūra, prie kurios degusis mišinys priartinus degimo šaltinį užsiliepsnoja (daugiau už pliūpsnio temperatūrą 30-40°C daugiau).

A klasė – gaminamos iš plieno arba jį pakeičiančių medžiagų. Tokios konstrukcijos nedega. Yra izoliacija. Visos A klasės konstrukcijos turi nepraleisti ugnį, dūmus, nekeisti savo konfiguracijos ir neiširti 1 val. laike. Priešinga nuo ugnies pusė gali įkaisti ant 139°C. Atskirų taškų įkaitimas leidžiamas ant 180°C.

B klasė – gaminamos iš ugniai atsparių medžiagų, turi izoliaciją. B klasės pertvaros privalo nepraleisti ugnį, dūmus ir nekeisti savo konfiguracijos. Priešinga nuo ugnies pusė gali įkaisti 139°C. Atskirų taškų įkaitimas leidžiamas ant 225°C.

C klasė – gaminamos iš karščiui atsparių medžiagų, ugnies ir dūmų nepralaidumo negarantuoja. Kad neiširtų gaisro metu, reikia aušinti vandeniu.

Nepriklauso nuo laivo energetinės sistemos. Bendralaivinį aliarmą laive paskelbia budintis kapitono padėjėjas arba kapitonas gavęs signalą apie kilusį gaisrą.

Reditorius (įrenginys kopijuojantis signalą gautą nuo jutiklio, skaičius lygus saugojamų patalpų skaičiui)

Jei negalima atidaryti durų, arba jei neįmanoma su gesintuvu užgęsinti ugnį – hermetizuoja patalpą ir skuba į susirinkimo vietą

Bendralaivinio aliarmo skelbimas (7 trumpi ir 1 ilgas garsinis signalas)

Pagal žvalgų grupės raportą pasirenkamos gaisro gesinimo priemonės (Pvz.: nuspręsta panaudoti tūrinę CO2 sistemą)

Žvalgų grupė vyksta į avarinę patalpą ir ją apžiūri (taip pat patikrinamos gretimos patalpos)

Užuolaidos ir užtiesalai neturi būti arčiau 0,5m nuo elektros prietaiso

Priklausomai nuo to kokio agregationio būvio dega medžiaga ir kokiomis priemonėmis reikia gesinti gaisrai skirstomi į klases:

A klasė – dega kietos degios medžiagos. Pagrindinė gesinimo priemonė – vanduo. Tačiau kietas medžiagas galima gesinti visomis medžiagomis. Pvz.: medis, popierius

  • Laivyba Konspektai
  • 2014 m.
  • 19 puslapių (4370 žodžių)
  • Laivybos konspektai
  • Microsoft Word 50 KB
  • SOLAS kursų konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
SOLAS kursų konspektas. (2014 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/solas-kursu-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:10