Sotieji garai


Fizikos skaidrės. Sotieji garai. Teoriniai aspektai Garavimas. Teoriniai aspektai. Garavimas – skysčio fazinis virsmas garais. Garavimas – vyksmas, kurio metu skystis virsta garais jo paviršiuje. Vyksmas sandariai uždarame inde. Garavimo sparta mažėja. Panagrinėkime fizikos kabinetą. Kurioje kabineto dalyje šaltas oras ,o kurioje šiltas? Šiltas. Sočiųjų garų slėgis. Esant tam tikrai temperatūrai, tam tikro tūrio sandariai uždengtame inde negali būti daugiau garų. Sočiųjų garų slėgio priklausomybė nuo temperatūros. P. Atmosferos slėgis ? Hidrostatinis slėgis p = ?gh. Oro drėgnis. Ore visada yra tam tikras kiekis vandens garų. Praktiniai aspektai. Psichrometras  [ psychros + ?. metras]? prietaisas oro drėgnumui ir temperatūrai matuoti. Sausas termometras. Drėkinamasis termometras. Aukštas (?? 57%). Aukštas (?? 56%). Aukštas(?? 52%). Išvada. Santykinis oro drėgnis gimnazijoje atitinka higienos normoms (40 – 60%). Testas. Kokios yra bendros garų, skysčių ir kietųjų kūnų savybės. T. Kai skysčio temperatūra lygi kritinei temperatūrai. 5?C temperatūros oro kubiniame metre yra. Pečiuliauskienė P. Literatūra.


I. Teoriniai aspektai: Garavimas. Virimas. Sočiųjų garų savybės. Sočiųjų garų slėgis. Sočiųjų garų slėgio priklausomybė nuo temperatūros. Oro drėgnis. II. Praktiniai aspektai: pagamintu prietaisu nustatomas oro drėgnis gimnazijoje. III. Testas. IV. Literatūra.

2. Vyksmas tuo intensyvesnis: kuo aukštesnė temperatūra kuo didesnis garuojančio paviršiaus plotas kuo spartesnis oro srautas(vėjas).

Skystis verda(prie normalaus atmosferos slėgio, 760 mm Hg, 105 Pa) prie tam tikros temperatūros, kuri vadinama virimo temperatūra.

Laikui bėgant uždarame inde nusistovi dinaminė pusiausvyra.

( Iš skysčio išlekia vidutiniškai tiek pat molekulių, kiek jų per tą pati laiką grįžta iš garų į skystį).

Kodėl šiltas oras kabineto viršuje o šaltas apačioje?

Jeigu nekinta temperatūra ir molekulių koncentracija, tai pastovus yra ir garų slėgis.

Sočiųjų garų slėgis nepriklauso nuo jų užimamo tūrio.

Sočiųjų garų slėgis nepriklauso nuo jų užimamo tūrio, kai temperatūra pastovi.

N = const Izochorinio vyksmo metu dujų slėgio priklausomybė nuo temperatūros yra tiesinė (paveiksle izochoros pavaizduotos brūkšninėmis linijomis).

N = const Kylant temperatūrai, sočiųjų garų slėgis sparčiai didėja (AB)Didėja ir garų koncentracija.

Išvada: Sočiųjų garų slėgis nepriklauso nuo tūrio, tačiau priklauso nuo temperatūros.

(ВС) – kai visas skystisišgaruoja, toliau kaitinamigarai nustoja būti sotiejiir jų slėgis pasidaro tiesiogiai ~ temperatūrai.

Žemesnėje temperatūroje sočiųjų garų slėgis susilygina su atmosferos slėgiu.

Kuo didesnis sočiųjų garų slėgis, tuo žemesnė virimo temperatūra.

  • Fizika Skaidrės
  • 2014 m.
  • 22 puslapiai (602 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Fizikos skaidrės
  • MS PowerPoint 2195 KB
  • Sotieji garai
    10 - 3 balsai (-ų)
Sotieji garai. (2014 m. Spalio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/sotieji-garai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:45