Spalvinio regėjimo tyrimas laboratorinis darbas


Psichologijos laboratorinis darbas.

Spalvinio regėjimo tyrimas. Pirmoje dalyje. Antrojoje dalyje. Trečioji dalis. Ketvirtojoje dalyje.


Spalvinis regėjimas žmogaus gyvenime turi labai didelę reikšmę. Spalva pažymi pagrindines objektų ir išorės savybes (Schiffman, 1976). Tačiau ji yra psichologinis, ne fizikinis objekto požymis. Gamtoje nėra spalvų – jos atsiranda tik mūsų suvokimo dėka, todėl kiekvienas spalvas suvokia skirtingai (Vaitkevičius, 2002).

Spalvos skiriamos į dvi grupes: neutralias arba achromatines (baltą, pilką, juodą) ir chromatines (visos kitos spalvos). Chromatines spalvas sudaro dvi grupės: grynos (spektrinės, monochromatinės), gaunamos suskaldžius baltą šviesą į atskirus monochromatinius spindulius, ir negrynos, gaunamos sumaišius dvejopus, trejopus ir t.t. monochromatinius spindulius (Bagdonas, 1977).

Spalva apibūdinama nepriklausomais parametrais – skaisčiu, sodriu ir spalvos tonu. Skaistis priklauso nuo šviesos spektro ir jos efektyvumo. Sodrumas – „tai spalvos tono raiškos laipsnis“ (Martišius, 2006, p. 112). Jis charakterizuojamas skirtumu tarp baltos ir chromatinės spalvų (Bagdonas, 1977). Spalvos tonas apibūdinamas vienu dydžiu – bangos ilgiu tokios monochromatinės šviesos, kokią sumaišę su balta gautume nagrinėjamo šviesos stimulo sukeltą pojūtį (Vaitkevičius, 2002).

Spalvinio regėjimo praktikos darbo tikslas – nustatyti, ar tiriamoji skiria spalvas, maišant dvi ir tris spalvas apskaičiuoti lyginamųjų spalvų koordinates ir palyginti su etaloninių spalvų koordinatėmis, ištirti kokioms spalvoms tiriamosios ribinis jautrumas yra didžiausias ir mažiausias.

Spalvinio regėjimo tyrimas laboratorinis darbas. (2016 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/spalvinio-regejimo-tyrimas-laboratorinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:22