Spalvotieji metalai (2)


Chemijos referatas.

Spalvotieji metalai ir lydiniai. Varis ir jo lydiniai. Varis Varis. Žalvariai Žalvaris. GOST 15527 Л90 Л80 Л70 Л. Liejamojo žalvario markių sugretinimas. GOST 15527 ЛЦ16К4 ЛЦ40С. Aliumininė bronza. Gost 5017 din. Gost 613 din. Berilinė bronza. Silicinė bronza. Vario – nikelio lydiniai. Savikontrolės klausimai. Rekomenduojama literatūra. Aliuminis ir jo lydiniai. Kontroliniai klausimai. Magnio ir titano lydiniai Magnis. Magnio lydiniai. Specialių savybių lydiniai. Magnetiniai lydiniai. Elektrovaržiniai lydiniai. Specialių šiluminių ir tampriųjų savybių lydiniai. Miltelinės medžiagos Kompozitų su metaline matrica savybės. Porėtumas ir jo įtaka miltelinių medžiagų mechaninėms savybėms. Miltelinės konstrukcinės medžiagos.


Spalvotieji metalai sudaro tik 5% visų pasaulyje pagaminamų metalų, tačiau be jų neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės civilizacijos. Spalvotieji metalai ir lydiniai dėl savo unikalių savybių nepaprastai svarbūs ne tik šiuolaikinėms mašinoms ir prietaisams, bet ir elektrotechnikai, medicinai, buičiai.

Visiškai grynų metalų pagaminti neįmanoma. Juose visuomet yra natūralių arba gamybos priemaišų. Priemaišos, netgi nedideli jų kiekiai, labai keičia metalų fizikines, mechanines ir chemines savybes: mažina plastiškumą ir tąsumą, didina stiprumą ir kietumą, blogina elektrinį ir šiluminį laidumą, atsparumą korozijai. Išgryninti metalus iki visiškai gryno metalo kokybės yra labai brangu ir sudėtinga. Tokie metalai naudojami retai, kai reikia labai preciziškų savybių. Technikoje naudojami techniškojo grynumo metalai. Techniškai gryni metalai pasižymi kai kuriomis labai svarbiomis fizikinėmis-cheminėmis savybėmis. Tai labai laidūs elektrai ir šilumai (varis ir aliuminis), atsparūs korozijai (titanas, chromas, aliuminis), dekoratyvūs (auksas, sidabras, platina), lengvi (magnis, aliuminis, titanas) ir t.t. metalai. Techniškai gryni metalai naudojami ribotai, pvz.:

elektrotechnikoje ir šiluminėje technikoje (varis, aliuminis);

Kaip konstrukcinė medžiaga technikoje dažniausiai naudojami metalų lydiniai. Spalvotųjų metalų lydiniai yra gerokai stipresni, kietesni, kartais plastiškesni už techniškai grynus metalus. Kai kuriuos spalvotųjų metalų lydinius galima sustiprinti termiškai: grūdinimu ir sendinimu (duraliuminį, berilinę bronzą ir kt.). Deformuojamieji lydiniai gali būti sukietinami (sustiprinami) šaltu būdu deformuojant plastiškai. Lietų lydinių mechaninės savybės kur kas prastesnės už tokios pat cheminės sudėties deformuotų lydinių savybes. To priežastis – blogesnė lieto metalo mikrostruktūra: nevienoda grūdelių forma ir dydis liejinio paviršiuje ir centre, likvacija, poros, nemetaliniai intarpai. Šie defektai mažina lieto metalo stiprumą ir plastiškumą.

Žalvaris, kuriame yra iki 10% Zn, dažnai vadinamas tombaku. Jis yra gražaus atspalvio, lengvai emaliuojamas bei auksuojamas, todėl iš jo daromi papuošalai, galanterijos dirbiniai, baldų furnitūra. Iš jo kalamos monetos bei medaliai, štampuojami ženkliukai, gaminami varžtai, kniedės, įvairūs smulkūs gaminiai.

Žalvaris, kuriame yra 15% Zn vadinamas raudonuoju žalvariu. Jis naudojamas architektūroje, elektrotechnikoje (jungikliuose), galanterijoje, kondensatorių bei šilumokaičių vamzdžių gamybai, vandentiekio armatūrai.

Žalvaris su 30...36% Zn yra plastiškiausi ir tinka radiatorių vamzdeliams, folijai, elektros lempučių lizdams, spyruoklėms, vandentiekio armatūrai, įvairiems sraigtams.

Dvifazis žalvaris, kuriame yra apie 40%Zn, yra stipriausias. Jis dažnai vadinamas Muntco metalu. Naudojamas architektūros bei statybos elementams, garo sistemų vožtuvams, stūmokliams, vamzdžiams. Jį galima panaudoti kaip lydmetalį vario lydiniams bei pilkajam ketui lituoti.

Varis ir nikelis sudaro neriboto tirpumo kietuosius tirpalus, kuriems būdingas didelis stiprumas, graži išvaizda, atsparumas korozijai (jūros vandeniui, organinėms rūgštims bsi druskų tirpalams), didelė elektros varža ir mažas elektroterminis koeficientas. Juose gali būti nuo 4 iki 46% nikelio.

Dvikomponenčiai konstrukciniai vario – nikelio lydiniai vadinami melchiorais. Iš jų gaminami kondensatorių vamzdeliai, tiksliosios mechanikos prietaisų dalys, medicinos įrankiai, papuošalai, kalamos monetos. Rusijoje dažniausiai gaminamos dvi markės: MH19 (19% Ni) ir MHЖMЦ30-0,8.1 (30% Ni, 0,8% Fe, 1% Mn). Panašios sudėties yra ir kitų šalių šio tipo lydiniai.

Trikomponenčiai vario – nikelio lydiniai su cinku vadinami naujasidabriais. Jie yra sidabro spalvos, atsparūs korozijai, šiek tiek stipresni už Melchiorus. Iš jų daromi papuošalai, stalo įrankiai, tiksliosios mechanikos gaminiai, medicinos indai bei įrankiai, elektros prietaisų dalys. Rusijoje dažniausios dvi markės: MHЦC17-18-1,8 (17% Ni, 18% Zn, 1,8% Pb) arba MHЦ 15-20 (15% Ni, 20% Zn).

  • Chemija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (6222 žodžiai)
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 2382 KB
  • Spalvotieji metalai (2)
    10 - 8 balsai (-ų)
Spalvotieji metalai (2). (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/spalvotieji-metalai-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:22