Sportininkų mityba kursinis darbas


Kūno kultūros kursinis darbas. Įvadas. Mitybos reikšme organizmui. Maistinių skaidų svarba. Baltymų nauda organizmui. Angliavandenių reikšmė. Riebalų poveikis organizmui. Vandens įtaka organizmui. Kūno svorio išlaikymas arba nereikalingo svorio metimas. Tyrimo metodologija. Sportininkų mitybos įpatumų ir kita analizė. Išvados. Siūlymai. Literatūra. Priedai.


Darbo tikslas – Išsiaiškinti kiek sportuojančiam žmogui svarbi yra mityba.

Darbo uždaviniai:

Aptarti sportuojančio žmogaus mitybos principus;

Ištirti kelių sporto klubų lankytojų požiūrį į mitybą.

Darbo objektas - Sportininkų mitybos ypatumai ir kt.

Darbo metodai:

Literatūros šaltinių apžvalga ir analizė.

Anketinė apklausa.

Statistinių duomenų analizė

Darbo struktūra:

•Išanalizavus gautus anketinės apklausos duomenis matome, kad sportuojantys žmonės visgi linkę prisižiūrėti, valgyti sveiką maistą, nes nori padailinti kūno linijas bei pagerinti sveikatą. Smagu žinoti, jog sportuojantys žmonės labiau supranta kokia yra maisto teikiama nauda, juk be mitybos nebus ir rezultatų.

•Tyrimas atskleidė, kad sporto klubų lankytojai gerai suvokia fizinio aktyvumo reikšmę žmogaus sveikatai, tačiau dauguma jų nors ir supranta kas yra sveika mityba ir gyvensena, vis tiek pasirinks greitą maistą ar daug riebalų turintį nesveiką maistą. Dauguma jų taip pat supranta, kad iš maisto negauna tam tikro maisto papildų kiekio tokiu kaip magnis, kalcis ir kt. jų tiesiog net nevartoja. Bet vis tiek kad ir kaip bebūtų rūpinasi sveika gyvensena.

Taip pat vitaminai ir mineralai, skirtingai nei angliavandeniai, riebalai ir baltymai, neturi kalorijų ir tiesiogiai neaprūpina organizmo energija, tačiau šiaip ar taip, jis negali normaliai funkcionuoti, jei atsiranda bent vieno jų trūkumas. Tokiu atveju kenčia darbingumas, silpsta imunitetas, prastėja savijauta ir nuotaika, sportiniai rodikliai nustoja augti arba ima kristi. Papildomas vitaminų ir mineralų vartojimas tampa ypač reikšmingas laikantis griežtesnės dietos, jei su maistu organizmas jų pakankamai negauna. Intensyviau sportuojant papildomai gerti vitaminus nebūtina vasarą ir ankstyvą rudenį, kai daug šviežių daržovių ir vaisių (vaisių vartojimas stengiantis numesti svorio turi būti ribojimas. Tačiau kaip pačius sportininkus tenkina pati mityba, įvairios dietos, jų veikimą ne kiekvienas sportininkas analizuoja.

Darbo objektas Sportininkų mitybos ypatumai ir kt.

Darbo tikslas Išsiaiškinti kiek sportuojančiam žmogui svarbi yra mityba.

Plačiai vartojami rafinuoti maisto produktai, kurie savo sudėtyje neturi arba turi labai mažai balastinių medžiagų. Tai ir yra viena iš civilizacijos ligų priežasčių. Kitaip sakant, dėl maistinių skaidulų, arba maistinės ląstelienos, stokos gali atsirasti įvairiausia patologija. Per mažai vartojant skaidulų, silpnėja žarnyno motorika, kietėja viduriai. Taip pat maistinės vertės ląstelienos trūkumas yra vienas iš faktorių, skatinančių atsirasti cukrinį diabetą, aterosklerozę ir ischeminę širdies ligą.

Skaidulinės maisto medžiagos ne tik skatina žarnyno motoriką, žarnų turinio judėjimą, išmatų formavimąsi, bet ir sujungia kai kurias, organines medžiagas, tarp jų – laisvas tulžies rūgštis, kurios dėl kietų vidurių ilgai užsibuvusios storojoje žarnoje gali virsti kancerogeninėmis medžiagomis. Celiuliozė sujungia amoniaką, susidariusį storųjų žarnų sienelėse. Ypač tinkamos yra grūdų (ir avižų), pupų skaidulinės medžiagos.

Vaisiuose, uogose, daržovėse, be kitų maistinių skaidulų, yra vandenyje tirpaus pektino. Jis padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas, todėl tinkamas darbuotojų, dirbančių su kai kuriomis kenksmingomis medžiagomis, pavyzdžiui, švinu, profilaktinei mitybai.

Maistinės skaidulos veikia ir organizmo lipidų apykaitą. Jos mažina padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje bei didina riebalinių medžiagų ekskreciją iš organizmo.

Pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis yra daržovės, vaisiai, uogos, rupi ar su sėlenomis duona. Per parą žmogus su maistu turėtų gauti apie 25 – 30g maistinių skaidulų. Įvairių maistinių skaidulų fiziologinis poveikis skiriasi. Todėl ateityje, matyt, teks nustatyti ir atskiras jų normas

Maistinės skaidulos mažina angliavandenių rezorbciją ir insulino sekreciją. Todėl sergantiems cukriniu diabetu jų dera vartoti daugiau. Apskritai skaidulinės medžiagos yra tokios pat būtinos kaip ir kitos maisto medžiagos. Negaunant jų, nukenčia tos funkcijos, su kuriomis jos susijusios. Todėl pravartu skaidulines medžiagas vartoti profilaktiškai. (Domicelė Mikalauskaitė, Janina saukienė 1990 „Sveikos mitybos paslaptys“) Juk maistinės skaidulos labai svarbu mūsų organizmui nes:

Baltymai yra statybinė mūsų organizmo medžiaga, iš kurių sudaryti raumenys, didelė sausgyslių, vidaus organų, odos ir plaukų dalis. Baltymus sudaro 22 amino rūgštys. 9 iš jų yra nepakeičiamosios, tai reiškia, kad organizmas pats nesugeba jų pasigaminti, todėl turi jų gauti su maistu. Baltymai, savo sudėtyje turintys visas 22 amino rūgštis, vadinami visaverčiais. Tai yra tik gyvūninės kilmės baltymai: kiaušiniai, mėsa, paukštiena, žuvis ir pieno produktai. Kiaušinis (su tryniu) yra geriausiai organizmo pasisavinamas gamtoje randamas baltymas.

Sportininkų mityba kursinis darbas. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/sportininku-mityba-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:04