Sporto renginių organizavimas


Vadybos referatas.

Įvadas. Sporto renginių organizavimas. Sportinių varžybų charakteristika. Nuostatai. Varžybų sąmatos sudarymas. Varžybų vykdymo sistemos. Varžybų rūšys. Sporto renginių organizavimo tvarka. Naudota literatūra.


Skatina kiekvieną žaidėją kelti savo meistriškumą,

Sportinės varžybos fiziniame auklėjime labai svarbi viso mokymo – auklėjimo darbo sudėtinė dalis. Varžybos padeda gerinti fizinį žmonių parengimą, sudaro galimybes jų kūrybinių jėgų ir talento pasireiškimui, yra svarbi kūno kultūros ir sporto propogandos priemonė, įtraukia naujas žmonių, jaunimo mases į užsiimančiųjų gretas.

Lietuvoje varžybos organizuojamos teritoriniu ir žinybiniu principu.

Varžybas teritoriniu principu organizuoja ir vykdo kūno kultūros ir sporto komitetai, pradedant rajono, miesto, baigiant visasąjunginėmis varžybomis. Tokio pobūdžio varžybose dalyvauja kūno kultūros kolektyvų, sporto klubų, rajonų, miestų komandos, nepriklausomai kokiai sporto draugijai ar sportininkams priklauso.

Žinybiniu principu varžybas organizuoja ir vykdo savanoriškos sporto draugijos, žinybų sportinės organizacijos, ministerijos. Žinybinėse varžybose dalyvauja sportininkai – atatinkamos draugijos ar tos žinybos nariai.

Pastaraisiais metais pastebima varžybų skaičiaus didėjimo tendencija. Tai suprantama, nes didinant vien tik treniruočių intensyvumą, apimtį ir dažnumą sunku pasiekti aukštų rezultatų. Pagrindinė varžybų planavimo ir vykdymo forma yra kalendorinis planas. Jis gali būti einamasis (metinis) ir perspektyvinis.

Ypatingą reikšmę visose varžybų sistemoje įgauna tiksli ir nuosekli varžybų organizacija atskirose amžiaus grupėse. Varžybos skiriamos į dvi grupes:

Parengiamosios varžybos – tai kontrolinės, atrankinės varžybos. Jų pagrindinis tikslas: reguliariai tikrinti vykdomą treniruotės procesą, nustatyti žaidėjų pasirengimo lygį, jo dinamiką, suvesti atskirų treniruotės etapų, periodų ir atskirų jų atkarpų rezultatus, pagaliau, nustatyti atskirų žaidėjų ir visos komandos pasirengimą pagrindinėms varžyboms.

Pagrindinės metų varžybos turi tokius tikslus: išsiaiškinti stipriausias komandas, sugebančias sėkmingai ginti kolektyvo, miesto, valstybės sportinius interesus, prestižą šalies varžybose, arba šalies garbę – tarptautinėse varžybose, suvesti sportinių organizacijų, sporto kolektyvų, trenerių darbo rezultatus.

Aukščiausio tipo varžybos didžiajame sporte, kaip žinia, yra Olimpinės žaidynės, pasaulio, atskirų kontinentų čempionatai.

Čempionatai: tai svarbiausios metų varžybos tarp stipriausių komandų, tarp stipriausių žaidėjų. Jos vykdomos vieną kartą metuose. Šių varžybų išdavoje, jų nugalėtojai apdovanojami čempionų aukso medaliais, čempionų diplomais, II – III vietas užėmusios komandos – sidabro ir bronzos medaliais. Čempionatuose paprastai dalyvauja nedidelis komandų arba dalyvių skaičius (juk čia dalyvauja pačios stipriausios komandos), o kovose dėl čempiono vardo komandos arba žaidėjai rungtyniauja ratų sistema (dviem ar keturiais ratais)

Pirmenybės: tai taip pat vienos pagrindinių varžybų, vykdomos tik vieną kartą metuose. Pirmenybės vykdomos tuomet kai norima nustatyti žaidimo lygį (mieste, rajone, ir pan.), suvesti mokomojo – treniruočių darbo rezultatus, populiarinti žaidimus. Pirmenybės gali būti vykdomos teritoriniu principu (rajono, miesto, respublikos) ir žinybiniu principu (aukštųjų mokyklų, darboviečių). Vienas iš būdingesnių ir būtinų bruožų pirmenybėms yra tai, kad aukštesnės grandies pirmenybėse gali dalyvauti tik tos komandos, kurios dalyvavo žemesnės grandies varžybose. Pirmenybės vykdomos, paprastai, ratų sistema arba skirstant komandas į atskirus pogrupius, kur varžybos vykdomos taip pat ratų sistemos principu.

Taurės varžybos vykdomos įžymių sportininkų, visuomenininkų įsteigtoms taurėms laimėti, įvairių švenčių proga įsteigtoms taurėms laimėti. Pagrindinis taurės varžybų siekis, kad kuo didesnis komandų, dalyvių skaičius dalyvautų.

Žaibo turnyrai tai labai panašios ir savo tikslais ir organizaciniais savumais varžybos į Taurės varžybas. Skirtumas, tas kad žaibo turnyrai vykdomi vieno kolektyvo, vieno rajono, vieno miesto ribose ir sutrumpintas rungtynių laikas arba žaidžiama iki sumažinto taškų skaičiaus. Žaibo turnyras paprastai prasideda ir baigiasi tą pačią dieną, arba, ilgiausiai tęsiasi dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Žaibo turnyrai yra nepaprastai įdomūs žiūrovams ir dalyviams, kadangi greit paaiškėja nugalėtojai, aikštelėje greitai keičiasi priešininkai. Žaibo turnyrus reikia rengti įvairių švenčių proga, jubiliejų proga, sezono atidarymo, uždarymo proga, o taip pat įvairių sąskrydžių, iškylų, sporto švenčių metu. Žaibo turnyrai dažniausiai vykdomi olimpine vieno minuso sistema, o jei baigiasi lygiosiomis, būtina nustatyti papildomus kriterijus, kurių pagalba būtų nustatomi nugalėtojai.

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (4234 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Sporto renginių organizavimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Sporto renginių organizavimas. (2016 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/sporto-renginiu-organizavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:21