Sporto trenerių ir atletų stresas


Pedagogikos kursinis darbas. Sporto trenerių ir jaunų brazilų atletų stresas Įvadas. Sporto trenerių stresas. Analizė Tyrimo objektas. Naudoti tyrimo metodai. Darbo aktualumas. Frey ir Thelwell tyrimai. Streso ir stresorių skirtumas. Meta modelis. Jaunų brazilų atletų stresas. Analizė Tyrimo objektas. Darbo tikslas. Duomenų analizė. Tikrinimas ir patikimumas. Tyrimo problema ir jos įveikimo būdai.


Stresas –organizmo psichofiziologinės būsenos pokyčiai atsirandantys dėl įvairių ekstremalių poveikių, tai yra stresorių. (Psichofiziologija – psichologijos šaka, tirianti biologinių savybių (ypač nervinės sistemos) ir jų visumos reikšmę). Stresoriai - streso būseną sukeliantys veiksniai. Jie būna dvejopi: fiziologiniai stresoriai – didelis fizinis krūvis, aukšta ar žema temperatūra, klimato sąlygos, skausmas ir kita. Bei psichologiniai stresoriai – nerimas, baimė, kančia, pavojus, įžeidinėjimas, blogi tarpusavio santykiai, informacijos stoka ar perteklius ir panašiai. Nerimas – tai žmogaus emocinė būsena, neapibrėžtas grėsmės jausmas, kylantis dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra normalus atsakas į stresą. Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Sportininkai dažnai patiria stresą. Įtampa - asmens neigiami psichologiniai, fiziniai ir elgesio atsakymai į stresorius. Nors žmonės, sportininkai į stresą reguoja įvairiai, visomis situacijomis streso priežastis iš esmės yra ta pati. Streso nesukelia situacija, aplinka ar konkretūs žmonės. Stresą sukelia tai, kaip žmogus suvokia situaciją. Pavyzdžiui:

*jausmas, kad ši situacija labai kažką pablogins;

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pripratimas prie stiprių dirgiklių, sportininko nusiteikimas juos priimti sumažina neigiamą stresorių poveikį. Užsigrūdinęs ir prie įtampos pripratęs sportininkas gali ne tik adaptyviai veikti, bet ir turėti daugiau progų laimėti.

Stresas turėtų būti susirūpinimą keliantis klausimas, nepriklausomai nuo situacijos, ar tarkim varžybų rezultatų. Kiekvieną individą stresas veikia skirtingai. Myers paaiškino, jog streso prisitaikymas organizme turi tris etapus: 1) Patiria stresą ir aktyvuoja Simpatinę nervų sistemą. 2) organizmas pasiruošia atremti iššūkį, išlaikant įtampa, kuri eikvoja kūno atsargas. 3)išsekimas.

Pirmą karta terminas „stresas“ buvo apibrėžtas 1944 metais „Psychological Abstract“ knygoje, tačiau ypatingą dėmesį skyrė sporto psichologijai apžvelgti 1979 metais Kroll diskusijoje „The stress of high performance athletes“. Per 1980-uosius ir 1990-uosius, su stresu buvo susiję sąvokos tokios kaip susirūpinimas, aktyvacija, rodyta tyrėjų sunkios pastangos geriau suprasti ir paaiškinti, kaip psichologiniams procesams daro įtaką atletiškas atlikimas. Vėliau, Fletcher ir kolegos pastebėjo, kad terminas "stresas" buvo įvairiai apibrėžtas sportinėje psichologijos literatūroje kaip aplinkos stimulas, sportininko atsakymas, ar rezultatas sąveikauja tarp aplinkos ir sportininko. Vėliau sąvoka „stresas“ buvo sukonkretizuota dalyviams kaip neigiamos emocijos, jausmai, ir mintys, kurie gali sukelti pagarbą nuolat kintančiai patirčiai.

Sporto trenerių ir atletų stresas. (2015 m. Lapkričio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/sporto-treneriu-ir-atletu-stresas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:44