Sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai


Sveikatos kursinis darbas. Įvadas. Literatūros apžvalga. Sporto reikšmingumo teoriniai aspektai. Amžiaus ir lyties ypatumai vertinant mokinių požiūrį į sportą. Fizinis aktyvumas ir sveikata ankstyvojoje paauglystėje. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Priedai.


Darbo objektas: 11 – 14 metų sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti 11 – 14 metų sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių darną.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti sporto reikšmės teorinius aspektus;

Apibūdinti mokinių požiūrio į sportą veiksnius;

Ištirti sporto reikšmę 11 – 14 metų moksleiviams;

Suformuluoti tyrimo rezultatus bei pateikti išvadas.

Darbo metodai:

Mokslinės literatūros analizė;

Duomenų rinkimo metodas: anketinė apklausa.

Dar 1965 m. liepos mėn. UNESCO Generalinės asamblėjos sesijoje buvo pabrėžta, kad naujomis civilizacijos sąlygomis žmogus turi būti ugdomas visą gyvenimą. Jovaiša (2001) akcentuoja, jog neįmanoma žmogaus parengti visam gyvenimui dar mokykloje. Autoriaus nuomone jį reikia ugdyti nuolat, atsižvelgiant į pasikeitusias objektyvias ir subjektyvias gyvenimo sąlygas.

Galima teigti, jog švietimas, būdamas susijęs su augimu, yra visą gyvenimą trunkantis procesas ir apima visą žmogaus patyrimą ir mokykloje, ir už jos sienų. Viena iš tokių žmogaus patyrimo sričių už mokyklos sienų, yra sporto užsiėmimai, nusakomi kaip neformalusis ugdymas nuolatinio mokymosi sistemoje.

Mokslininkai, tarp jų pedagogai, filosofai, sociologai ir kiti pripažįsta, kad sportas yra ypatingas ir daugiareikšmis socialinis fenomenas – neatsiejama visuomenės kultūros dalis (Grupe, 1995; Krawczyk, 1990, cit. Pagal Miškinis, 2002).

V.S.Sobkinas, Z.B.Abrosimova, D.V.Adamčuk, E.V.Baranova straipsnyje „Paauglių amžiaus bei lyties ypatumai vertinant jų požiūrį į sportą“ (2005) analizuoja elgsenos stilių, amžiaus bei lyčių ypatumus, lemiančius jų požiūrį į sportą. Ypatingas dėmesys skiriamas motyvų, lemiančių domėjimąsi sportu paauglių subkultūroje, analizei, o taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kodėl paaugliai nesidomi sportu.

Tyrimų duomenys rodo, kad sportas užima svarbią vietą šiuolaikinių moksleivių kasdienybės struktūroje. Sportas – viena iš nedaugelio veiklos rūšių, išlaikiusių savo statusą paauglių subkultūroje, stebint į akivaizdžias sociokultūrines transformacijas, kurios įvyko pastaraisiais metais. Reikia pabrėžti tai, kad sportą skirtingai vertina vaikinai ir merginos. Tyrimas rodo, kad merginos dažniau renkasi bendravimą su draugais, kultūrinę veiklą (koncertų, muziejų, teatro lankymą), o vaikinai – „bendravimą“ su kompiuteriu bei sporto užsiėmimus.

Greta lyties skirtumų, įdomūs ir amžiaus ypatumai, lemiantys fizinį aktyvumą. Nuo aštuntų iki dvyliktų klasių palaipsniui mažėja besimokančiųjų skaičius, kurie reguliariai sportuoja. Tokius pasikeitimus įtakoja tai, kad baigiant mokyklą paaugliams aktualus tampa profesinio apsisprendimo klausimas. Taip pat svarbu pastebėti, kad reguliariai sportuojančiųjų skaičiaus baigiant mokyklą mažėja , ir tai susijęs su tuo, kad tik penktadalis mokinių jau turi nusistovėjusią savitą laisvalaikio praleidimo struktūrą, kur reguliarus sportas užima svarbią vietą.

Be aptartų lyties bei amžiaus skirtumų, aptariami ir kiti socialiniai –stratifikaciniai faktoriai. Tarp besimokančiųjų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, daugiau tų, kurie reguliariai sportuoja, lyginant su šeimomis su žemesniu išsilavinimo lygiu. Taip pat įtakos turi ir šeimos materialinė padėtis. Šis faktorius ryškus tarp merginų. Merginos iš gerai materialiai apsirūpinusių šeimų dažniau reguliariai sporuoja, negu merginos iš vidutiniškai apsirūpinusių šeimų. Taigi, paauglių įsitraukimas į sportinę veiklą priklauso nuo šeimos statuso (išsilavinimo bei materialiniu aspektu) ir pasireiškia paauglių subkultūroje kaip savitas indikatorius, fiksuojantis socialinius - stratifikacinius skirtumus. Taip pat gauti duomenys liudija, kad sportas šiandien yra brangus malonumas ir jo prieinamumas paaugliui dažniausiai priklauso nuo materialinės šeimos padėties.

Išskiriami keturi struktūriniai faktoriai, įtakojantys poreikį sportuoti. Tai – išorinė motyvacija ( kai įtakoja tėvai, draugai ar susiklosčiusi situacija), sportas kaip savirealizacija („sportas dėl sporto“), sportas kaip galimybė užimti atitinkamą socialinį statusą ir sportas kaip psichofizinės savireguliacijos priemonė (galimybė išlaikyti pusiausvyrą). Sportas kaip psichinės savireguliacijos priemonė bei galimybė palaikyti formą, išskiriami kaip ypatingi motyvuojantys veiksniai.

  • Sveikata Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (4746 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sveikatos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 333 KB
  • Sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai
    10 - 5 balsai (-ų)
Sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai. (2015 m. Birželio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/sportuojantys-ir-nesportuojantys-moksleiviai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:52