Sprendimų priėmimas konspektas


Vadybos konspektas. Įvadas. Sprenimų priėmimo reikšmė valdyme. Sprendimų klasifikacija ir pagrindiniai tipai. Informacijos įtaka sprendimų priėmimui. Informacijos klasifikavimas bei jei keliami reikalavimai. Efektyvaus pasikeitimo informaciją reikšmė ir funkcijos. Informacijos perdavimo kanalai. Komunikacijos proceso barjerai. Informacijos poreikio nustatymas. Prognozavimo esmė, reikšmė ir ypatumai. Prognozavimo priemonės ir metodai. Kokybiniai prognozavimo metodai. Kiekybiniai prognozavimo metodai. Veiksniai, lemiantys prognozavimo metodų pasirinkimą. Pagrindinės prognozavimo problemos. Individualus ir grupinis sprendimų priėmimas. Sprendimų priėmimo būdai. Sprendimų priėmimo metodai. Sprendimų priėmimo grupėje valdymas. Sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapai. Sprendimų priėmimo metodų privalumai ir trūkumai. Grupinio darbo, priimant sprendimus, problemos. Rekomenduojami informaciniai šaltiniai. Priedai.


Būtina žinoti ir mokėti nustatyti valdymo sprendimo tipą, kad būtų nustatyta klaidų padarymo tikimybė, sprendimo įtaka organizacijos sėkmei, kad būtų nuspręsta, kas turi priimti sprendimą bei kiek sprendimui skirti lėšų.

1. Kokie sprendimų priėmimo tipai išskiriami pagal vadybinės situacijos sudėtingumą, pasikartojimo dažnumą?

6. Kodėl būtina žinoti ir mokėti nustatyti valdymo sprendimo tipą?

Atskleisti informacijai keliamus reikalavimus, komunikacijos procesą ir jos barjerus, mokėti analizuoti sprendimų priėmimą apsprendžiančias sąlygas.

Vadyboje reikšminga semantinė ir mašininė-technologinė informacija. Šio pobūdžio informacija klasifikuojama pagal įvairius požymius:

Vertikali komunikacija. Vertikali komunikacija - tai skirtingų hierarchinių lygių keitimasis informacija. Vertikaliai informacija organizacijos viduje perduodama iš valdymo lygmens į lygmenį dvejopai:

Nepakankama arba neaiški informacija. Užduotys darbuotojams pateikiamos be komentarų, informacija nepakankama, pateikimo forma vykdytojui nesuprantama.

Horizontalios komunikacijos trukdžiai. Nors lygiateisė darbuotojų padėtis sudaro geras sąlygas horizontaliai komunikacijai, tačiau ir čia atsiranda problemų bei barjerų:

Konkurencija. Ji pasireiškia darbuotojų varžymusi siekiant paaukštinimo pareigose. Pajutęs esąs kitų ignoruojamas, darbuotojas nėra linkęs su tais žmonėmis kooperuotis.

Motyvacijos trūkumas. Vienas su kitu konkuruojantys darbuotojai nėra linkę keistis informacija ar kooperuotis.

Norint efektyviai perduoti informaciją, siūloma naudoti įvairius kanalus. Daugiakanalis komunikacijos būdas užtikrina, kad gavėjas turi galimybę gauti informaciją per kelis pojūčius. Kai perduodamas informacijos turinys yra naujas ir nežinomas gavėjui, didelę reikšmę įgauna informacijos konkretumas ir tikslumas, t. y. tikslinga pateikti tik esmę ir svarbiausias detales. Labai svarbu, kad siuntėjo veiksmai sutaptų su perduodama informacija. Informacijos turinio neatitinkantys siuntėjo veiksmai trikdo gavėją. Informacijos siuntėjas turi ieškoti būdų, kaip aiškiau, paprasčiau ir suprantamiau perduoti informaciją. Siuntėjas turi supaprastinti kalbą, atsižvelgdamas į gavėją, auditoriją, kuriai skiriama informacija.

Informacijos priėmimo tobulinimas. Aptarus, kaip siuntėjas turėtų efektyviai perduoti informaciją, reikia atkreipti dėmesį į informacijos gavėją. Viena pagrindinių informacijos priėmimo taisyklių - aktyvus klausymas. Reikia atskirti girdėjimo ir klausymo sąvokas. Klausymas yra aktyvus reikšmės ieškojimas, girdėjimas - pasyvus. Klausant galvoja du žmonės - informacijos siuntėjas ir gavėjas. Aktyvų klausymąsi gali padidinti empatija tarp siuntėjo ir gavėjo.

Klausymasis dar neužtikrina tarpusavio supratimo, todėl antra informacijos priėmimo taisyklė - klausimų uždavimas. Nereikia bijoti „kvailų klausimų“.

Prieš gaminant gaminį, pirmiausia apskaičiuojama, kokių išteklių reikės jam pagaminti. Tą patį galima teigti kalbant apie vadybą: vadybiniams veiksmams atlikti, kurių daugelis yra sprendimų paieška, taip pat reikia išteklių - įvairiausio turinio ir apimties informacijos. Skirtingų lygių vadybininkams ir specialistams tenka spręsti uždavinį, kuris dažnai virsta problema - nustatyti informacijos, reikalingos priimant sprendimus, apimtį.

Dėl daugelio priežasčių informacijos vertė (nauda) gali mažėti, ypač kai jos turima daugiau. Aprūpinimo informacija išlaidos dažniausia išauga dėl padidėjusio jos rinkimo ir apdorojimo kruopštumo, greitesnio perdavimo ir pan.

6. Kaip perduodama informacija vertikaliojoje komunikacijoje, organizacijos viduje, iš valdymo lygmens į lygmenį?

9. Kodėl organizacijų praktikoje žemesniems valdymo lygiams informacijos perduodama nepakankamai?

Planavimas ir prognozavimas atlieka skirtingas funkcijas, ko vadovai kartais neskiria. Prognozavimas dažniausia taikomas siekiant numatyti, kas bus ateityje esant tam tikroms sąlygoms. Planavimas apima prognozavimo išvadas, kurios padeda priimti teisingą sprendimą, kurį organizacija renkasi iš keleto jai patrauklių alternatyvų. Taigi prognozavimas ir prognozės yra planavimo proceso dalis, sprendimų priėmimo pagrindas.

  • Vadyba Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 68 puslapiai (16302 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos konspektai
  • Microsoft Word 377 KB
  • Sprendimų priėmimas konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Sprendimų priėmimas konspektas. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/sprendimu-priemimas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:08