Sprendimų priėmimo teorijos


Viešojo administravimo skaidrės. Sprendimų priėmimo teorijos. Sprendimų priėmimas. „Ekonominis žmogus“. „Administracinis. žmogus“. Sprendimų priėmimas. Sprendimų priėmimas ir politikos formavimas. H. Simonas. Sprendimų priėmimo procesas. H. Simonas. Sprendimų priėmimo teorijos. Racionalus sprendimų priėmimo modelis. Racionalus sprendimų priėmimo modelis. bruožai. Racionalus sprendimų priėmimo modelis. Racionalus sprendimų priėmimo modelis. kritika. Charles E. Lindblomo sprendimų priėmimo modelis. Ch. Lindblomo sprendimų priėmimo modelis. inkrementinis metodas. Inkrementinis metodas. Inkrementinio modelio bruožai. Inkrementinis metodas pagal Lindblomą. Inkrementinio ir racionalaus sprendimų priėmimo modelių skirtumai. Inkrementalizmo privalumai. Inkrementalizmo kritika. A. Etzioni`o sprendimų priėmimo modelis. Mišraus skanavimo modelis. G. T. Allisonas. “Sprendimo esmė”. G. T. Allisonas. Organizacinio proceso modelis. G. T. Allisonas. Vyriausybės politikos modelis. „Šiukšlių dėžės“ modelis. Politikos įgyvendinimo teorijos. Politikos vertinimo požiūriai. Užduotis (vaizdo medžiaga).


Kas priima sprendimus? Kaip sprendimai yra priimami?

Organizacijos tikslus priima kaip savo sprendimų vertybių skalę, pritaria organizacijos tikslams; siekia patenkinamo sprendimo, ieško veiksmų strategijos, kuri jį tenkintų ir būtų „pakankamai gera“; savo sprendimus priima atsižvelgdamas ne į visas alternatyvas. Jis gali priimti sprendimus, kurie nepranoksta ribotų jo pažinimo ir supratimo galių.

Autoriai: H. Simonas, Ch. Lindblomas, G.T. Allisonas, A. Etsioni ir kt. autoriai terminus politika ir sprendimai vartoja kaip vienareikšmius.

Sprendimų rengėjai nepajėgia įsigilinti į problemų esmę, todėl neįmanoma jos formuluoti bei parengti numatomo sprendimo. nėra realistiškas intelektualiniu požiūriu, nes per daug remiasi sprendimų rengėjų potencialiomis galimybėmis: turi disponuoti pakankamu alternatyvios informacijos kiekiu; valdyti prognozavimo technologijas, siekiant tiksliai numatyti išvadas bei palyginti alternatyvių sprendimų galimybių naudingumo koeficientą. todėl Simono “administracinis žmogus” siekdamas racionalumo, pripažįsta, kad jo galimybės elgtis racionaliai yra ribotos.

“Išsikapanojimo menas” (The Science of Muddling),1959: racionalusis - išsamusis metodas; “nuoseklus ribotų lyginimų”, arba augimo (inkrementinis).

Demokratinėje visuomenėje inkrementalizmas vis dažniau pasitelkiamas kaip sprendimų priėmimo tobulinimo priemonė padeda siekti pliuralistinio sprendimo – susitarti tarp konkuruojančių, tačiau suderintų interesų.

Konservatyvumas; nukreipta į status quo inovacijų stabdymas; perdėtas reagavimas į išorinės aplinkos poveikį; nepakankamai veikli ir energinga teorija, galinti tik paskatinti ieškoti alternatyvių sprendimų būdų.

Sprendimų priėmimo teorijos. (2016 m. Sausio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/sprendimu-priemimo-teorijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:18